ir vegetarams

saulėje džiovintų pomidorų tapenade

Įkaitusi kovo pabaigos popietė Londone. Maisto turgus – gausus, šurmuliuojantis, turbūt labiausiai posh iš visų, esančių mieste. Šviežutėlė, rozmarinų adatėlėmis nusagstyta naminė duona – tiesiai iš kepėjo rankų; kelios tapenade rūšys ir – būtinai – gabalėlis pyrago desertui. Toliau – žydintis parkas, veidas į saulę, duonos kąsneliai – į alyvuogių ir pomidorų užtepus. Mažos akimirkos, […]

desertai

blynai ir šeivamedžių uogienė

Amerikiečiai, norėdami apibūdinti dviejų tobulai derančių dalykų sąjungą, turi posakį: a match made in heaven. Kulinarijoje tokių porų yra daug. Obuoliai ir cinamonas. Vyšnios ir persikai. Kakava ir tahini. Pomidorai ir vanilė. Perlinės pupelės ir žemės riešutų sviestas… Braškės su rabarbarais. O aš dar pridėčiau, kad šeivamedžiai galėtų būti tas trečiasis poroje, kuris ne skiria […]

ir vegetarams

humusas su burokėliais

Mėgstu burokėlius. Jų spalva žadina apetitą ir nuspalvina valgiaraštį. Jie nenuobodūs. Tinka ir į desertus. Nors įprastai humusas gaminamas vien iš avinžirnių, tahinio, alyvuogių aliejaus ir kelių prieskonių, burokėliai čia puikiai dera. Kaip ir riešutai ar apelsinų sultys. Jei dar neragavot – labai patariu. O aš visai rimtai svarstau jo pasigaminti per šventes greta silkės. […]

be cukraus

Mano Knyga

Tai knyga, į spaustuvę keliavusi lygiai metus. Labai tikiuosi, kad skaitytojų namus ir širdis ji pasieks šiek tiek greičiau ir atliks savo tikrąją – noriu tikėti, kad skanią, – funkciją. Nes man labai svarbu, kad knyga būtų naudojama pagal paskirtį – neturėjau tikslo sukurti tiesiog gražią knygą. Nuoširdžiai viliuosi, kad ji bus nubarstyta miltais, užlankstytais […]

desertai

grietininiai ledai su avietėmis

Prieš akis – šienaujama pieva ir ilgas vakaras po dideliu dangumi. Lengvais žingsniais ėjęs mano žmogus staiga sustoja ir sušnabžda: įkvėpk. Dabar. Jauti? Ar užuodi – taip kvepėjo mano vaikystės vasaros, sako, o akyse leidžiasi saulė. Mūsų vasaros tokios pat, šypsaus. Ir prisimenu visas kvailystes, kūlius žolėje, iki paskutinio lašelio nuo lūpų nulaižomus ledus, rieškučiomis […]

duona

apie įkvėpimą, maisto fotografiją ir šeivamedžio žiedų duoną

Kai manęs paklausia, iš kur semiuosi įkvėpimo, visada atsakau taip pat abstrakčiai – iš mane supančios aplinkos. Nes ją sudaro koks milijonas kartais pačių netikėčiausių sudedamųjų, kurių vienu ypu ir neišvardinsi. Vienas įkvėpimų, įnešusių į mano pasaulį spalvų – prieš kelias savaites praūžęs renginys maisto tinklaraštininkams apie maisto fotografavimą. Ganėtinai glaustas, surikiuotas minučių tikslumų, ne […]