Neapsisprendžiu, kuris procesas mano malonesnis – lietinius maišyti ir kepti ar juos valgyti. Flirtuoju, skaitytojau. Iš tiesų labiausiai mėgstu, kai juos kepa man :) Nudžiauti po vieną iš lėkštės – dar karštą, traškiais krašteliais, pabarstytą cukrumi – jie tobuli kokie yra. Susukti į tūtelę ir valgyti rankomis. Galima į tešlą įmaišyti cinamono, o iškepusius šlakstyti […]
Purus kaip debesėlis, be manų kruopų – su maltais migdolais, nuostabus. Turėdama šį, daugiau nebeieškosiu jokio kito recepto. Ir daugiau nevarginsiu jūsų ilgais postringavimais. Tiesiog išsikepkit savaitgalį. Savaitgalių rytai skirti lovai ir varškės apkepui :) R E C E P T A S 60 g sviesto 3 kiaušiniai 50 g cukraus 1 šaukštas vanilinio cukraus […]
Pirmą sykį prancūziško Trijų karalių pyrago su migdoliniu įdaru paragavau gal prieš ketverius metus – pirkau jį prancūziškoj kepykloj sūnui. Nuo tada jis tapo kasmetine mūsų tradicija ir jau antrus metus jį kepu pati. Labai paprasta ir skanu. Prancūzai pyrage įkepa pupą arba keraminę figūrėlę – ją radęs gali didžiuotis vienam vakarui virtęs karaliumi. Šį […]
Minkštos, kvapnios, saldžios, skanios, gražios. Iš tiesų – vien epitetai. Ir pagaminti visai nėr kas, tik jei jau imsitės, imkite nepradarytą sausų mielių pakelį – išvengsit nesėkmės faktoriaus, su kuriuo pirmąsyk susidūriau pati. Iš tešlos su pienu ir sviestu šios bandelės, įsivaizduoju, pavyktų visai dieviškos. O ir cinamono galima būtų pridėti dar šaukštelį, nepakenks. Kepiau keksiukų […]
Bustrengo – netradicinės tekstūros pyragas, šiek tiek primenantis tvirtą pudingą, kepamas su polenta (smulkiomis kukurūzų kruopomis), San Marine patiekiamas per Kalėdas. Nors paprastai kaip ir italai jį gaminu su obuoliais, šį kartą, prasidėjus skaniųjų citrusinių vaisių metui, pamėginau juos pakeisti mandarinais. Jei pasigestumėte saldumo, patariu pyragą patiekti šiltą su plakta saldžia grietinėle – labai gardu! […]
Minkštos šviesos, rusvų tonų, prigesusios saulės ir obuolių pyragų metas. Kažkada čia jau esu rašiusi: kai nežinai, ką kepti, rinkis obuolių pyragą. Tai desertų karalystės klasika, nepavaldi jokioms madoms. O šiemet obuolių tiek, kad net šalia namų esančiame draustinyje, kuriame kažkada buvo kaimas, netikėtai atradau saldinių – savo vaikystėj su pusbroliais lenktyniaudavom, kuris pirmas ryte iki […]