Seniai svajojau apie naminę duoną. Šiltą ir kvapnią, ką tik iš orkaitės. Su ištirpusio sviesto balute per riekės vidurį. Arba atgnybtus duonos gabalėlius, dažomus į auksinį alyvuogių aliejų, pakrapytą džiovintomis žolelėmis. Duonos išsikepti nėra sunku. Sunkiau yra ją ruošiant tinkamai išminkyti. Kad į tešlą patektų pakankamai oro. Kad tešla virstų ne tik minkšta, bet ir […]
ir vegetarams
Nors rytai nubunda rasoti, o vakarai nugrojami žiogų, vasaros dar neskubu paleisti. Kartais po vakarinių pasivaikščiojimų parke ima šalti rankos ir nosis, bet užsispyrusi neslepiu suknelių trumpomis rankovėmis ir valgau ledus. Nė dienos neįsivaizduoju be salotų ir kas savaitę pagaminu po stiklainėlį kvapniojo pesto. Ir visgi mano vėjavaikiška vasara kaip, tikriausiai, ir tavo, skaitytojau, po […]
ir vegetarams
Močiutė pasakojo, kad jos Mama tarnavo turtinguose namuose. Būdama smalsi, gabi ir kantri, išmoko ruošti stebuklingai skanių patiekalų. Kaimo žmonės šnabždėjos, kad tokios duonos, kokią kepa Juzefa, iškepti daugiau niekas nemoka. Už lango žydint vasarai, ankštoj virtuvėlėj ruošdama pietus, Močiutė kalbėjo ir kalbėjo. Ir ilgainiui ėmė atrodyti, kad laikas byra atgal, ir aš užuodžiu Promočiutės […]
ir vegetarams
spalvinga – ta ryški, sodri, nė su kuo nesupainiojama spalva! žemiškas burokėlių skonis. krapais ir česnakais kvepianti varškė. čiobrelių lapeliai. traškus, sūrinis pyrago pagrindas. su sriuba ar lengvomis salotomis. arba viena pati, dar šilta – ką tik iš orkaitės. daugžodžiaut nesinori. buvo gerai. nes burokėliai visada yra gerai. ~ burokėlių pyragas (galette) ~ tešlai: 1 […]
desertai
Kai oras ima kvepėti vasara, o lysvėse ir turgavietėse pamažėle atsiranda braškių, mes gaminame burnoje tirpstantį tortą. Didelį, gaivų, saldų ir labai braškinį. Tokį, kurio nereikia kepti. Atsirenkam pačias saldžiausias ir gražiausias uogas. Nuraškom kotelius ir suguldom į dubenį ant sutrupintų sausainių. Užpilam saldžia, vaniline grietine. Ir pamirštam šaldytuve bent kelioms valandoms. Tai maža ir […]
ir vegetarams
Artišokų pirmąsyk paragavau Venecijoje. Buvo pavasaris, saulėtoji gegužė. Vietos turgeliai, plūduriuojantys tiesiog kanaluose, siūlė stirtas smaragdinių bazilikų, šparagų, ridikėlių ir artišokų. Primenantys kankorėžius, sukrauti dėžėse jie laukė pirkėjų, kelionės iš rankų į rankas ir į krepšelius, o iš jų – virtuvių ir pietų link. Išbadėję perpiet atsidūrėm vienoje iš daugybės Venecijos kepyklėlių. Neskubėdami dairėmės. Buvo […]