Tą kovo rytą, kai su Migle gėrėm arbatas iš aukštų stiklinių, aprengtų megztukais, plepėjom ir nepastebėjom, kaip pro pirštus išbyrėjo valandos, valgėm pyragą. Atrodė, paprastą, nepretenzingą, tiesiog trupinių trikampius, sulipdytus kondensuotu pienu. Bet kiekvienas kąsnis, nuo šakutės galiuko keliaujantis į burną, buvo kupinas kažkur girdėtų skonių. Išsyk nesuvokiau, kur man visa tai pažįstama. Sentimentai yra […]
ir vegetarams
Kai kurie filmai (į)kvepia. Šokoladu, rytietiškais prieskoniais, citrininiais pyragais, vynu. Arba vyriškai – rozmarinais. Gorgoncola. Kepinamu česnaku su aitriosiomis paprikomis. Ir sočia pasta. Apie ką aš? Apie Estômago (Skrandį), ironišką brazilų dramą apie kalėjimo (ir ne tik) virtuvę, kurioje gardžių kvapų itin gausu. Gyvenimo restorane skubėk valgyti pats, kol tavęs nesuvalgė − toks galėtų būti […]
ir vegetarams
Tai mėgstamiausias mano brolio sūrpyragis. Nuo tada, kai nusirašė receptą, jį užmaišau ir pašaunu kepti jau seniai nebe aš. Gera vistik, kai receptai apsigyvena šeimoje. Pyragas sodrus, sotus ir labai šokoladinis. Itin derantis su latte žvarbių popiečių nuotaikingiems pietums iš pusryčių dėžutės senamiesty. Suvalgomas lėtai ir pasimėgaujant – lygiai taip pat, kaip buvo suvalgyti prabėgę […]
ir vegetarams
Gruodis pralėkė galvotrūkčiais. Kūčios, Kalėdos, tarpušventis, Naujieji… Dovanos ir dovanojamas viens kitam laikas, pasisėdėjimai iki gilios nakties; Kalėdinė pasaka paskutinę minutę, po centrą karštligiškai ieškant vietos automobiliui; kava senamiesty su šokoladiniu sūrpyragiu; baklava, varškinės tėčio spurgos ir draugų lazanija… Mūsų dienos buvo didelės ir sočios. O dabar, kai drėgną ir beveik britišką žiemą keičia už […]
desertai
Iki šiol nebuvau kepusi jokio tarte tatin. Net ir to klasikinio, su obuoliais. Visada atrodė, kad ko jau ko, bet obuolių pyragų esama gerokai įdomesnių. Bet apverstas, saldus ir karamelinis pyragas su baklažanais ilgai kabėjo mintyse. Žinot, kaip būna – įstringa kažkas, ir neiškrapštysi. Abejonių, kad nepavyks ar nepatiks beveik neturėjau. Baklažanas juk tokia daržovė, […]
be miltų
Avietiniais bučiniais palydėjom vasarą. Lengvai ir labai kvapniai. Ir visai nesvarbu, kad pirmieji lietūs jau plauna namų langus, o už lango augančio klevo sruogos po truputį rausta. It tos avietės, kurių vis dar gausu sode. Didžiulių ir labai saldžių. Sugėrusių saulę, nuglostytų švelnaus vėjo. Jei labai skubi, šis desertas – tau, skaitytojau. Greitas ir nesudėtingas, […]