Cantucci (kitaip – cantuccini arba biscotti di Prato) – itališkų biscotti rūšis, kilusi iš Prato miesto, esančio netoli Florencijos. Sausainėliai tradiciškai patiekiami su taure labai saldaus ir šalto Vin Santo ir valgomi mirkant į jį – patys vieni yra kietoki tarsi džiūvėsėliai; kitais kartais – puodeliu espresso ar cappuccino kaip žavus skanėstas. Jei saldumynų namuos […]
desertai
Karšta. Labai karšta. Taip labai, kad, atrodo, imiu ir išgaruosiu lengvu drėgnu debesėliu nuo kėdės, nubyrėsiu lašeliais ir sutekėsiu į Vilnelę. Namuose plius trisdešimt, už lango plius trisdešimt. Katiną priverstinai girdau iš čiaupo (nes jis tingi net pajudėti, o kailiuko padėt nusivilkt negaliu), kas rytą pabundu su mintimi, kaip nuostabiai nepakartojama būtų vakare panirti į […]
desertai
Gyvenu kažkur tarp šiandien ir rytoj. Kažkur per vidurį tarp noriu ir bijau. Pusiaukelėj tarp taško A ir B. Šimtus kartų mintyse persuku filmą apie tai, kad reikia ir kam to reikia? Nemoku pabėgti nuo minčių. Jos per greitai apsigyvena mano galvoje ir kasdien, kas akimirką stumdosi viena per kitą šaukdamos. Aš nemoku medituoti. Nemoku […]
desertai
Aš nesu pagyrūnė. Greičiau atvirkščiai – santūrus žmogus, emocijomis pernelyg nesišvaistantis ir aplinkinių negąsdinantis. Vis dėlto šį sykį kunkuliuote kunkuliuoju. Dėl triufelių! Vienintelio šokolado, kurį išvydus sublizga akys ir į viršų pakyla kairiojo antakio lankas. Jų galiu suvalgyti net tris iš karto. Savo noru! Ranka tiesias į dėžutę ir švelniai paruduoja lūpų kamputis išdavikas. Kakavos […]
desertai
Myliu naktinį Vilnių. Šokoladinę tamsą žaibais skrodžiančius žibintus ir automobilių šviesas, šiltais žiburėliais viliojančius senų namų langus ir jaukias kavinukes, vėlyvuosius praeivius, dailiai apšviestas elegantiškas bažnyčias ir miesto aikštes. Paros metą, pilną paslapties ir mįslių. Sakoma, kad tamsa įkūnija liūdesį. Tačiau argi šokoladinis tortas ar jį puošiantis kakavos debesėlis yra liūdni? :) Saldūs, kartoki – […]