Cantucci (kitaip – cantuccini arba biscotti di Prato) – itališkų biscotti rūšis, kilusi iš Prato miesto, esančio netoli Florencijos. Sausainėliai tradiciškai patiekiami su taure labai saldaus ir šalto Vin Santo ir valgomi mirkant į jį – patys vieni yra kietoki tarsi džiūvėsėliai; kitais kartais – puodeliu espresso ar cappuccino kaip žavus skanėstas. Jei saldumynų namuos […]
desertai
Karšta. Labai karšta. Taip labai, kad, atrodo, imiu ir išgaruosiu lengvu drėgnu debesėliu nuo kėdės, nubyrėsiu lašeliais ir sutekėsiu į Vilnelę. Namuose plius trisdešimt, už lango plius trisdešimt. Katiną priverstinai girdau iš čiaupo (nes jis tingi net pajudėti, o kailiuko padėt nusivilkt negaliu), kas rytą pabundu su mintimi, kaip nuostabiai nepakartojama būtų vakare panirti į […]
desertai
Gyvenu kažkur tarp šiandien ir rytoj. Kažkur per vidurį tarp noriu ir bijau. Pusiaukelėj tarp taško A ir B. Šimtus kartų mintyse persuku filmą apie tai, kad reikia ir kam to reikia? Nemoku pabėgti nuo minčių. Jos per greitai apsigyvena mano galvoje ir kasdien, kas akimirką stumdosi viena per kitą šaukdamos. Aš nemoku medituoti. Nemoku […]
desertai
Vakar supratau, kad kai kurios svajonės turi subręsti, kaip kad bręsta skaniausias vynas ar brangiausias sūris. Kad kartais reikia palaukti, išlaukti. Nesukti galvos, paleisti kuriam laikui – viskas išsispręs tada, kai turės išsispręsti. Gyvenime dėlionė susidėlioja tuomet, kai dvi detalės idealiai sulimpa. Vakar manosios dėlionės detalės nerado viena kitos :) Liūdna. Bet šiaip viskas gerai. […]
desertai
Kai nebeturiu, ką pasakyti, pasikviečiu tylą. Ji ateina ir prisėda šalia, apgaubia šilta raštuota skara. Kai nebeturiu, ką pasakyti, pasineriu į knygas. Ieškau garsų žodžiuose ir eilutėse. Pastaruoju metu jaučiuosi išsiblaškiusi. Tiek darbuose, tiek namuose. Net tinklaraštyje. Idėjos tarsi sklando kažkur šalia, bet ne tiek, kad būtų pasiekiamos ranka. Nepatinka nuotraukos, nepatinka įrašai. Lankosi visokie […]
desertai
Aš nesu pagyrūnė. Greičiau atvirkščiai – santūrus žmogus, emocijomis pernelyg nesišvaistantis ir aplinkinių negąsdinantis. Vis dėlto šį sykį kunkuliuote kunkuliuoju. Dėl triufelių! Vienintelio šokolado, kurį išvydus sublizga akys ir į viršų pakyla kairiojo antakio lankas. Jų galiu suvalgyti net tris iš karto. Savo noru! Ranka tiesias į dėžutę ir švelniai paruduoja lūpų kamputis išdavikas. Kakavos […]