Londone tikriausiai bobų vasara. Vėsius ir drėgnus rytus keičia saulėtos ir švelniai šiltos dienos. Žinai, tokios, kai atrodo, jog dar visai visai vasara ir nori lįsti lauk iš megztinių, o į batelius įsispirti nuogom kojom. Norėčiau, kad tokios dienos tęstųsi be galo. Ir tokios, kaip šiandien, šviesios ir šiltos, ir tokios, kaip tada, kai ryte […]
desertai
Kiekvienas metų laikas susideda iš skanių ritualų. Skrebučių su antaniniais obuoliais ir pirmųjų voveraičių su šviežiomis bulvėmis rudenį. Saldžių sriubų su džiovintais vaisiais ir sočių vieno puodo troškinių žiemą. Paprastų salotų su grietine ir pirmųjų žalumynų šaltibarščių pavasarį. Vasarą visuomet nepakartojami saulės sunokinti pomidorai su žiupsneliu druskos, agurkai su medumi ir virtinukai su mėlynėmis. Ir […]
desertai
Paprasčiausi dalykai yra mieliausi, o netikėti – smagiausi. Tarkime, vieną vakarą rasti komentarą (net kelis!) apie įvertinimą Stylish blogger awards už tinklaraščio stilių. Man? Kaip miela! Todėl visų pirma – ačiū Ugnei, Astai, Jovitai, Renatai ir Žaliai varnai už gerą žodį :) Smagu, kad esu skaitoma ir (į)vertinama :) Štai tos 7 tiesos apie mane, surašytos juodu […]
desertai
Jautraus pokalbio telefonu. Apkabinimo. Žmogaus šalia. Sausainių su spanguolių uogiene kvapo. Dainos melodijos. Knygos trijų puslapių. Laiku ištarto žodžio. Šviesos. Ramybės. Arbatos gėrimo pavakare. Meko Gėlių kalbėjimo. Suolelio parke. Iš dangaus krintančio marcipaninio sniego. Drugelių pilve. Spalvotų sapnų. Šokoladinės pasakos. Rašyti laiškus. Rišti kaspinėlius. Kvepėti prieskoniais. Snigti ant pečių. Judėti pirmyn. Judėti tolyn. Kartais tereikia […]
desertai
Cantucci (kitaip – cantuccini arba biscotti di Prato) – itališkų biscotti rūšis, kilusi iš Prato miesto, esančio netoli Florencijos. Sausainėliai tradiciškai patiekiami su taure labai saldaus ir šalto Vin Santo ir valgomi mirkant į jį – patys vieni yra kietoki tarsi džiūvėsėliai; kitais kartais – puodeliu espresso ar cappuccino kaip žavus skanėstas. Jei saldumynų namuos […]
desertai
Karšta. Labai karšta. Taip labai, kad, atrodo, imiu ir išgaruosiu lengvu drėgnu debesėliu nuo kėdės, nubyrėsiu lašeliais ir sutekėsiu į Vilnelę. Namuose plius trisdešimt, už lango plius trisdešimt. Katiną priverstinai girdau iš čiaupo (nes jis tingi net pajudėti, o kailiuko padėt nusivilkt negaliu), kas rytą pabundu su mintimi, kaip nuostabiai nepakartojama būtų vakare panirti į […]