Aguonų kepiniai – žiemos švenčių klasika, o sūrio pyragus tikriausiai mėgsta visi. Du pyragai viename – tiek laiką tausojantis sprendimas, tiek ir skonių fejerverkas. Aguonos ir maskarponė papildo vienas kitą, namai kvepia nuostabiai – saldu saldu, visiškas dangus. R E C E P T A S Aguonų ir sūrio pyragas 12 gabalėlių Gaminti 1,5 val. ir laikas […]
be miltų
Esu chaotiška asmenybė. Neretai noriu aprėpti daugiau, nei gebu įveikti. Todėl iš vakaro priplanuoti planai kitą dieną paprastai pamažu ima trupėt kaip smėliniai pyragaičiai, nes iš to didelio noro ir džiaugsmo išgelbėti save ir pasaulį imu blaškytis ir… Lieku nieko nepešusi. Ar man trūksta disciplinos? Nežinau, bet visko gali būti. Tiksliai žinau viena – šiame […]
be miltų
Ką gaminat pietų, kai nežinot, ką gaminti? Aš – vištieną. Ar jos šlauneles! Dievinu jas traškias, bet negaliu pakęsti po jų likusio sunkumo jausmo ir kažin kokio negerumo. Ir dar ta odelė… Kai gyvenau Londone, greta buvo čikininė. Vieta, kurioje parduodavo gruzdintas vištienos šlauneles ir pan. junk food’ą. Aš ten nėsyk nesilankiau (labai dvokdavo aliejumi net […]
be miltų
Būna dienų, kai norisi tradicinio patiekalo, bet apžaisto, perkurto, naujai skambančio. Tokia yra ši pica – čia nėra nė gramo miltų, juos atstoja smulkinti žiediniai kopūstai su maltais migdolais. Tai pagrindas. Picos viršaus norėjau žalio – turguj pasirodė pirmųjų cukinijų, todėl jos čia labai tiko drauge su Briuselio kopūstais. Prie tų mažų nenaudėlių reikia priprasti, […]
be miltų
Aš pavasario vaikas. Sningančių obelų sodų, pienių pievų, žydinčių alyvų ir ilgų vakarų. Ir tie gimtadieniai kaskart vis kitokie. Ar prisimenu geriausius? Žinoma. Bet kiekvienas jų savaip brangus. Ir tie, kurie ašaroti, ir tie, kurie sutikti išjungus telefoną, ir tie, anapus Lamanšo, ir tie, terasoj geriant vyną, juokiantis ir einant namo vis tyliau skambant miestui ir […]
be miltų
Man kartais būna gėda. Už pasakytus žodžius ir nepasakytus. Už žvilgsnį, galintį žudyti. Už nutylėjimą, kai norėjosi rėkti, ir už balsą, kai reikėjo patylėti. Už atsiprašau nukišimą į paraštes. Už parašytas eilutes – laiškuose, dienoraščiuose ar čia. Suklupti pasitaiko. Skaudžiai – lyg ant žvyruoto takelio vaikystėj, kai maži aštrūs akmenukai, regis, sulenda gilyn į odą. Bet, ei, […]