Ką gaminat pietų, kai nežinot, ką gaminti? Aš – vištieną. Ar jos šlauneles! Dievinu jas traškias, bet negaliu pakęsti po jų likusio sunkumo jausmo ir kažin kokio negerumo. Ir dar ta odelė… Kai gyvenau Londone, greta buvo čikininė. Vieta, kurioje parduodavo gruzdintas vištienos šlauneles ir pan. junk food’ą. Aš ten nėsyk nesilankiau (labai dvokdavo aliejumi net […]
be miltų
Būna dienų, kai norisi tradicinio patiekalo, bet apžaisto, perkurto, naujai skambančio. Tokia yra ši pica – čia nėra nė gramo miltų, juos atstoja smulkinti žiediniai kopūstai su maltais migdolais. Tai pagrindas. Picos viršaus norėjau žalio – turguj pasirodė pirmųjų cukinijų, todėl jos čia labai tiko drauge su Briuselio kopūstais. Prie tų mažų nenaudėlių reikia priprasti, […]
be miltų
Aš pavasario vaikas. Sningančių obelų sodų, pienių pievų, žydinčių alyvų ir ilgų vakarų. Ir tie gimtadieniai kaskart vis kitokie. Ar prisimenu geriausius? Žinoma. Bet kiekvienas jų savaip brangus. Ir tie, kurie ašaroti, ir tie, kurie sutikti išjungus telefoną, ir tie, anapus Lamanšo, ir tie, terasoj geriant vyną, juokiantis ir einant namo vis tyliau skambant miestui ir […]
be miltų
Man kartais būna gėda. Už pasakytus žodžius ir nepasakytus. Už žvilgsnį, galintį žudyti. Už nutylėjimą, kai norėjosi rėkti, ir už balsą, kai reikėjo patylėti. Už atsiprašau nukišimą į paraštes. Už parašytas eilutes – laiškuose, dienoraščiuose ar čia. Suklupti pasitaiko. Skaudžiai – lyg ant žvyruoto takelio vaikystėj, kai maži aštrūs akmenukai, regis, sulenda gilyn į odą. Bet, ei, […]
be miltų
Kai turiu per daug protinės veiklos (atrodo, kad galva subyrės į šukeles, o smegenys išsibarstys kaip graikiniai riešutai ir nei vienų, nei kitų nebesurinksiu), geriausiai išsitaškau su dulkių siurbliu arba fotiku. Vienintelė sąlyga – fotografuot turiu sau. Neskubant, pakrapštant nosį, išeinant laukan apkarpyt visžalių krūmų, susimalant cukraus pudros kavamale, nulupant dešimt mandarinų nuotraukoms ir užsisvajojus […]
be cukraus
Mano vaikis, prisižiūrėjęs reklamų, yra įsitikinęs, kad Estrella traškučiai – jo mėgstamiausi (ar yra jų ragavęs? Mano žiniomis – ne, bet reklama – ginklas galingas). Tuo tarpu mano guilty pleasure – Pringles iš raudonos dėžutės. Nežinau, kokių burtų skonio receptoriams jie ten primaišo, bet tol, kol dėžutėj barškės bent vienas sausuolis, ramybės neturėsiu. Naminių įvairių […]