ir kita gyvenimo poezija + proza
Pasitaiko rytų, kai naują dieną pasitinku svetima pačiai sau. Be motyvacijos, be šypsenos, graužiant vidiniam kirminui. Niurnėdama išlipu iš lovos, pusvalandį medituoju vonioje, susisuku plaukus į kuodelį, apsivelku megztinį aukštu kaklu, pamirštu blakstienų tušą ir lūpų blizgį. Šiandien noriu būti nematoma. Lauke keiksnoju lietuvišką žiemą […]
Kai miestas brenda į juodą lyg šokolado glaistas naktį, tarsi karoliukais pasipuošusią įžiebtais žibintais, namuose išjungiu šviesas, užžiebiu žvakes ir leidžiu mintims skrieti tolyn. Dėlioju prisiminimų paveikslėlius, atminties užkaboriuose ieškau trūkstamos dėlionės dalies. Ką daryčiau kitaip, ką keisčiau, ko atsisakyčiau ir ką norėčiau pamiršti. Kai […]
Išlipu iš lėktuvo, už kelių tūkstančių kilometrų palikusi Lietuvą su jos viduržiemiu ir pusnimis iki kelių. Pasijuntu per daug prisirengusi – veidą glosto ir akis merkia skaisti saulė, sakyte sakanti, jog Romoje šiuo metu gerokai virš 18 laipsnių su pliusu. Vilnonis paltas pasirodo čia netinkama […]
<…> Mano ranka nesąmoningai delsia, it žiogas prie skanėstų puokštės. Juos saugo organinio stiklo dangtis ant padėklo; kiekvienos rūšies pavadinimas gražiomis raidėmis užrašytas ant dangčio. Jaudinantys pavadinimai. Kartūs apelsininiai sausainiai. Abrikosinio marcipano bandelės. Rusiškos vyšnios. Balti romo triufeliai. Baltasis Manonas. Veneros speneliai. <…> Kaip gali […]
Pagailėjo sniego šiemet Kalėdų Senelis, pagailėjo. Ėmė ir įjungė šildymą bei lietų prieš pat Kalėdas. Teko bristi svečiuosna per balas, čiuožti povandeniniu ledu ir išmėginti batų tvirtumą. Vis dėlto. Šventės buvo nuostabios. Jaukios, šiltos ir tokios… savos. Prie jaukaus Kūčių stalo, nušviesto žvakelės, laužiant kalėdaitį, […]
Iki Kūčių liko… 2 dienos! ~~~ Nuo šeštadienio ryto vos nubudusi pašoku iš lovos ir lekiu prie lango. Taip! Sniego vis dar yra! Viltingai klausausi orų prognozių ir dar pasitikslinu gismeteo tikėdamasi išgirsti ir perskaityti tą patį: atšilimas nenumatomas, šals, snigs. Tai reiškia, jog Kalėdas […]
