ir kita gyvenimo poezija + proza
Niekada neabejojau: patikima buitinė technika būtina kiekvienam, mėgstančiam suktis virtuvėje. Jei tik leidžia galimybės, ji padeda išvengti nemėgstamų darbų (išsukti sviestą su cukrumi ranka ar užminkyti tešlą) arba sutaupyti laiko ir elektros energijos. Savo virtuvės neįsivaizduoju be orkaitės. Joje gaminu viską: ir kvapnius pyragus, ir […]
Tokiomis dienomis, kai lyja nežinia, dėl ko, ir nežinia, kiek dar ilgai, tinka gerti karštą arbatą ir skaityti knygas. Susirasti šiltesnes kojines. Laužyti šokoladą. Ir kepti pyragus. Jis sakė, kad šis pyragas – visai ne pyragas, o tortas. Iš pačios tikriausios kepyklėlės. Šyptelėjau ir priėmiau […]
Mano saujos pilnos vasaros ir serbentų. Mintys – vėjo ir atostogų. Dienos šiltos ir kvapnios, lyg puodelis arbatos su ramunėlėmis. Murkia sau po nosimi ir neskuba baigtis. Ir miestas kvėpuoja vasara. Mažiau judesio, daugiau ramių vakarų, žemę šluojančių suknelių, grindiniu riedančio juoko ir nesibaigiančių pasivaikščiojimų. […]
Močiutė pasakojo, kad jos Mama tarnavo turtinguose namuose. Būdama smalsi, gabi ir kantri, išmoko ruošti stebuklingai skanių patiekalų. Kaimo žmonės šnabždėjos, kad tokios duonos, kokią kepa Juzefa, iškepti daugiau niekas nemoka. Už lango žydint vasarai, ankštoj virtuvėlėj ruošdama pietus, Močiutė kalbėjo ir kalbėjo. Ir ilgainiui […]
spalvinga – ta ryški, sodri, nė su kuo nesupainiojama spalva! žemiškas burokėlių skonis. krapais ir česnakais kvepianti varškė. čiobrelių lapeliai. traškus, sūrinis pyrago pagrindas. su sriuba ar lengvomis salotomis. arba viena pati, dar šilta – ką tik iš orkaitės. daugžodžiaut nesinori. buvo gerai. nes burokėliai […]
Kai oras ima kvepėti vasara, o lysvėse ir turgavietėse pamažėle atsiranda braškių, mes gaminame burnoje tirpstantį tortą. Didelį, gaivų, saldų ir labai braškinį. Tokį, kurio nereikia kepti. Atsirenkam pačias saldžiausias ir gražiausias uogas. Nuraškom kotelius ir suguldom į dubenį ant sutrupintų sausainių. Užpilam saldžia, vaniline […]
