ir kita gyvenimo poezija + proza
Prieš akis – šienaujama pieva ir ilgas vakaras po dideliu dangumi. Lengvais žingsniais ėjęs mano žmogus staiga sustoja ir sušnabžda: įkvėpk. Dabar. Jauti? Ar užuodi – taip kvepėjo mano vaikystės vasaros, sako, o akyse leidžiasi saulė. Mūsų vasaros tokios pat, šypsaus. Ir prisimenu visas kvailystes, […]
Karštos dienos ir basos kojos. Miestas, su dulkėmis ir įkaitusiu asfaltu likęs kažkur ten, anapus greitkelio, miško ir upės. Rasota žolė rytais, o įdienojus saulė ir daug dangaus – kaip ir įprasta įpusėjus vasarai. Šalti desertai. Ne vien ledai, cassata ar šaldiklin nukištas arbūzas. Lietuviška […]
Niekada nebuvau didelė rabarbarų gerbėja. Kadaise pas tėvus augo vešlus jų krūmas, kurio dabar nelikę nė ženklo – panašu, kad nemeilė rabarbarams buvo apėmusi visą šeimą. Iki šiol vos gūžtelėjusi pečiais turguje praeidavau jų ryšelius ant prekystalių suguldžiusias močiutes. Man jie įsiminė kaip tiesiog rūgštūs […]
Šviežios bulvės. Varškės sūris. Žalumynai. Šie trys man – kaip burtažodžiai, atvėrę duris į pavasarį. Sudėti į vieną ir kepti begales kartų. Sudažyti į grietinę ar jogurtą, šilti ar visai atvėsę. Dabar, kai šviežių bulvių turguje siūlo jau beveik kiekvienas prekeivis, o už langų drėgna […]
Kai manęs paklausia, iš kur semiuosi įkvėpimo, visada atsakau taip pat abstrakčiai – iš mane supančios aplinkos. Nes ją sudaro koks milijonas kartais pačių netikėčiausių sudedamųjų, kurių vienu ypu ir neišvardinsi. Vienas įkvėpimų, įnešusių į mano pasaulį spalvų – prieš kelias savaites praūžęs renginys maisto […]
Kvapnios vietos visuomet sutraukia minias. Ten, kur jauku, skanu, miela, žmonių niekada netrūksta. Tuo galėjome dar sykį įsitikinti paskutinę pavasario dieną skaitytojus ir kavos mėgėjus pakvietę į Vasaros sutiktuves su Debesimis ir Taste Map. Renginys buvo puikus. Jūs − atėjusieji, smalsūs, neiškeitę įkaitusio miesto į […]
