itališki virtinukai su ricotta ir špinatais bei sviesto ir šalavijų padažu
Mūsų namuose nėra ketčupo, tačiau bemaž visad stovi stiklainiukas majonezo – kietai virtiems kiaušiniams. Sultinių kubeliai pakeisti ekologišku sultiniu, parašyta, be konservantų – bandom tikėti. Mėsos patiekalai gaminami kartą per savaitę, kitais kartais ir du. Jokios kiaulienos, tik vištiena ir retsykiais jautiena. Kartais malta mėsa – labai retai, nes nuo vaikystės nejaučiu simpatijos kotletams. Vegeta, neseniai atrasta tvarkant spintelę, palydėta į pasaulį laimės ieškoti. Aliejus – alyvuogių, druska – jūros. Duona – natūralaus raugo ir grūdų, vanduo – iš čiaupo, jokių limonadų ir gazuotų vandenų. O visa kita – kaip pas visus žmones. Gal tik etiketėse kiek mažiau E ir modifikuotų produktų.
Nesu fanatiška kovotoja už sveiką gyvenseną, ekologiją virtuvėje, vonioje ir ant veido. Vis dėlto stengiuosi atsirinkti. Su savo žmogumi prekyvietėse tyrinėjame etiketes, skaitau spaudą, pro akis neprasprūsta aplinkinių mitybos įpročiai. Saldumynų nebeperkam – žinau, kad ne mažiau skanesnį ir, tikiu, sveikesnį, pagaminsiu pati. Pusfabrikačių era taip pat baigėsi – koldūnai nebeatrodo tokie skanūs. Tik niekada nepriekaištauju dėl to, ką krauna į skrandį, ypač svetimiems, nes žinau, jog gausiu atkirtį: ne tavo reikalas, man skanu, be to ar kito neįsivaizduoju gyvenimo, sveikai gyvenantys žmonės – trenkti maišu ir pan. Kiekvieno teisė rinktis, kaip patogu gyventi. Džiaugiuosi, kad pavyksta gyventi taip, kaip norime, man ir mano žmogui.
O aš vėl ėmiausi itališkos virtuvės ir virtinukų. Italijoje jų rūšių – begalė, pavadinimų – antra tiek. Čia, Lietuvoje, žinomi tik ravioli, populiariai vadinami koldūnais. Parduotuvėse dar galima rasti ir kitokių rūšių, tačiau kaip bevadinsi, vis tiek jiems tinka lietuviškas bendrinis terminas virtinukai :) Šiuos tortelli galima vadinti elementariaisiais – gamyba lengva, tik šiek tiek vargina darbas su tešla, kočėlu teks pasidarbuot iš peties. Įdaras – pats paprasčiausias, ricotta puikiai gali būti keičiama pusriebe varške (pasikartosiu, bet man ypač patinka toji, naudota varškės pyragui). Sviestui šalavijų, vėlgi, nebūtina naudoti, tačiau jis suteikia tokio dieviško aromato, kad tiesiog negaliu jo nepasiūlyt.
Prisigamini, glėbelį suvalgai, glėbelį užsišaldai ir visad turi, ką ruošti tinginiuko pietums :)
~~~
~ tortelli di spinaci e ricotta con burro e salvia ~
tešlai:
400 g miltų
4 kiaušiniai
nubrauktas šaukštelis druskos
šaukštas alyvuogių aliejaus
įdarui:
400 g ricotta
šaldytų arba 200 g šviežių špinatų (šįsyk naudojau šaldytus – maždaug pusę pakelio, apie dešimt ritinukų)
2 šaukštai kokybiško alyvuogių aliejaus
žiupsnelis malto muskato riešuto
druskos
šviežiai maltų juodųjų pipirų
padažui:
2 šaukštai sviesto
6-8 šalavijų lapeliai
šviežiai maltų juodųjų pipirų
Miltus suberk į platų ir gilų dubenį, viduryje padaryk duobutę, į ją įmušk kiaušinius, suberk druską ir supilk aliejų. Kiaušinius plak šakute kelias minutes. Tuomet nuo kraštų įminkyk miltus; minkyk tol, kol tešla nebelips prie rankų, iki kočiojimo ją suvyniok į plėvelę.
Jei įdarui naudosi šviežius špinatus, juos trumpai pakaitink karštame vandenyje, kol sukris, ataušink, nuspausk ir smulkiai supjaustyk. Jei naudosi šaldytus – atitirpink ir susmulkink (greitas būdas: užvirk puode vandenį, špinatus sudėk į sietelį, šį uždėk virš vandens, pridenk dangčiu – garuose atitirps per kelias minutes).
Ricotta sukrėsk į dubenį, ten pat – špinatus, supilk aliejų, pasūdyk, paskanink pipirais ir maltu muskatu, sumaišyk.
~~~
~~~
Tešlą padalink į kelias dalis – vieną pasiruošk kočioti, kitą vėl suvyniok į plėvelę. Stalą pabarstyk trupučiu miltų, tešlą plonai iškočiok, konditeriniu ratuku ar peiliu supjaustyk kvadratėliais. Ant kiekvieno dėk po šaukštelį įdaro, užlenkęs įžambiai padaryk trikampį, gerai užspausk kraštus. Trikampius sulenk apvaliai ir kraštus suspausk.
Dideliame puode įkaitink vandenį, pasūdyk, įpilk truputį aliejaus ir virtinukus virk penkias minutes, kol iškils.
Šalavijų padažui sviestą ištirpink keptuvėje, ugnį išjunk, sudėk nuplautus, nusausintus ir supjaustytus (nebūtinai) šalavijų lapelius. Keptuvę pridenk ir porą minučių palaikyk, kad sviestas įgautų šalavijų aromato.
Virtinukus apipilk sviesto ir šalavijų padažu, užtarkuok Parmezano arba Džiugo sūrio – labai skanu.
~~~
~~~
Anksčiau: Tortelli di zucca
Skanaus!
Šaltiniai: Pasaulio virtuvė: italų valgiai ir Food and Wine
Rezultatas vakar ant musu stalo garavo labai zali, labai italiski Spinatu ir ricottos gnocchi. Su sviesto ir gruzdintu salaviju padazu. Ko dar bereik?
aure, ohoho, 1,5 metų :)
labai patiko komentaras – skaičiau ir linksėjau. ir labai pritariu dėl meditacinių darbo su tešla savybių :) o tradicijos yra gėris – lai tik jos tvirtėja.
be galo smagu, kad, tiek laiko pralaukus ir išdrįsus, patiekalas pavyko!
šiam patiekalui ruošiausi 1,5 metų :) bijojau daug darbo ir galimos nesėkmės – išskis, išbėgs, ištiš.. niekas nepabėgo:) skanu! bet galiu pasakyti, kad tai pats moteriškiausias gamintas patiekalas, tinkantis naujai šeimos tradicijai: geriausia su seserimi, užplūdus šiokiai tokiai nostalgijai, susitikti, paimti šiek tiek vyno ir kočioti kočioti tešlą ir lipdyti mažuosius skanu-mėlius, dalintis mintimis, meilėmis, lūkesčiai ir liūdesiais… o atlikus tokias išpažintis, galop pasikviesti prie stalo vyrus (kaip be jų:D) idiliškų pietų. kiek daug gali būti/tapti tiesiog receptas. ačiū:]
ramona, visos nuotraukos tinklaraštyje yra atkeliavusios iš mano fotoaparato, tą norėjot sužinoti? :) Arba aš nesupratau jūsų klausimo. Nuotraukų iš Jamie nekopijuoju, pati gaminu, pati fotografuoju.
tamsta blogo seiminike, kodel niekada neidedate savo patiekalu nuotrauku? Labai neidomu ziuret, kas yra is Jamio Oliverio knygos…
A_G, o taip :)
Jule, aš Maksimoj iš bado bandelę nusiperku, ir spurgą nusiperku, virtą galai žino, kelintam aliejuj, svarbu tai įpročiu netaptų :) Prancūzijoje, esu tikra, bandelinių kokybė žymiai aukštesnė už lietuviškųjų, deja.
Traleliushke, pirmas blynas visad kiek dvelkia svilėsiai, ar ne taip sakoma :) Kas kartą bandant pavyks vis geriau, ir geriau, ir geriauuu :) Lietuvoj nesu mačius dėmesio vertų jau pagamintų raviolių, o gaila.
Padažas tavo nuodėmingas, ojojoj :))
Gaminau ir as vakar pagal sita receptuka, tai tesla nelabai superine gavosi, nes visgi pirma karta gaminau pati, geda prisipazinti, bet visa laika tokius ravioli pirkdavau parduotuveje, nes tikrai super skanius esu radusi vietineje, tad gal neisminkiau iki galo, gal patingejau, nes kiek kietoka gavosi (dejau 300 miltu ir 3 kiausius, druskyte, aliejus), bet bendru rezultatu esu patenkinta, skanuuu :) Tik padaziuka kiek kitoki dariau, tiesiog sviestukas lydytas + grietinele + rozmarinas, irgi skanu, kvapnu :)
>> Nesu fanatiška kovotoja už sveiką gyvenseną, ekologiją virtuvėje, vonioje ir ant veido. Vis dėlto stengiuosi atsirinkti.
high five!
pamestos dėl ekologijos galvos mane truputį baugina, bet pripažinsiu, kad man jau nebekyla rankos pirkti colgate dantų pastos arba priEEEskoniais gardintų produktų. tiesa, su saldumynais kiek kitaip, bet teisinuosi tuo, jog dabar Tokioj Šaly Gyvenu, kur jie tikrai Labai. nors ir Lietuvoj mielai nusiperku kokioj kepyklėlėj pyrago gabaliuką. aišku, ne 7days „kruasaną” iš bičiulės maksimos.
beje, aš irgi traškučiautoja vaikystėje buvau. mėlyną estrellą šimtgraminiais pakučiais šlamšdavau.
Šitie nenormaliai skanūs!
Ačiū :)
Tikriausiai labai skanūs,nes su didele meile daryti.Labai gražu :)
Rasa, ačiū, pats geriausias komplimentas šiems virtinukams..
Mmmm… Ir mano jau seniai planuojami gaminti, bet niekaip neprisiruošiu… Bet kaip tu taip meistriškai juos „užlankstai”? Kaip Italijoje…
Neringa, ačiū :)
Be reikalo – tu sau pasigamink ir mėgaukis :)
Karolina, aš tokia pati buvau :)
Man dar, žinai, labai atstumianti kolos reklama, kurioje rodo viso pasaulio šeimas, pietaujančias prie stalų, apkrautų naminiu maistu ir jį užsigeriančias kola. Reklamos šūkis skamba kažkaip panašiai į ‘mama žino, kas skaniausia’ :) Jo jo, būtent kola, aha, mamos rekomenduoja :))
Ačiū už virtinukus :) Aš irgi išmokau, aš irgi :)) Į-gū-džiai, a-ne :))
Man tai visų baisiausia, kai matau mažus vaikus valgančius traškučius ir po to užsigeriančius kola, nors pati vaikystėje buvau didžiulė traškučių fanė.
O virtinukai atrodo labai viliojančiai! Ankščiau man atrodė mistika, kaip čia juos gražiai susukt, kad jie išlaikytų formą, nes vis pasileidę gaudavosi :)
Labai skaniai atrodo! As labai megstu tokius virtinukus, gaila, kad vyras nemegsta spinatu del to negaminu :(
Giedre, prašom nesijuokti ir nepavydėti, viskas labai rimta :)
Mano vyras – netipiškas, jam mėsa nėra būtina. Anei jis be kepsnių gyvent negali, anei be šašlykų. Yra – gerai, nėra – nesiskundžia. Net pratint nereikėjo, jam už mėsą žymiai skaniau kokie varškėčiai ar sriuba kopūstų :))
Na labai pavydėtinas jūsų ekologiškasis ‘pirkinių sąrašas’ :)) Bet kaip tau pavyko pripratinti savo vyrą vos viena mėsiška porcija per savaitę?
egidija, ačiū, buvo tikrai skanu, dar truputis laukia užšaldyti :)
Gal teko rast majonezo be modifikuotų priedų? Grynai sportinio intereso vedina klausiu, nes man kol kas nepavyko :)
Prieskonių mišinių irgi nei perku, nei naudoju, na, gal meluoju, turiu kelis įdomiai atrodžiusius, Santa Maria ten visokie apelsininiai pipirai ir kakaviniai kažkas, tik be skonio stipriklių :) Normalus tavo vaikas, kaip ir visi vaikai, negi kategoriškai drausi, nesąmonė, dar labiau norės. Su amžium viskas ir trupučiu mamos įtakos ;)
Gero ir tau savaitgalio :)
O šiaip skaitantys mano tinklaraštį, matyt, pastebėjo, kad tikrai nesu drebanti fanatiška sveikuolė, mintanti vien salotomis :) Visko po truputį – va, kur gyvenimo skonis.
nuostabiai skaniai atrodo ir jaučiu, kad buvo suvalgyti kosminiu greičiu… vat aš niekaip neprisiruošiu pasigaminti ko nors panašaus… jau taip tingisi kočioti… nors atostogos va jau ant nosies, gal reiks pašvęsti dienelę.
o dėl tų visų ekologinių ir pan. dalykėlių ką galiu pasakyti… ketčupas tik biški užsivarvinti ant psagečių vaikui reikalingas, majonezo iš principo neperku (nors oi kaip kai kas šaukštais kabintų…) daržoves perku ir prekybcentriuose ir turgui ir iš kokių bobulių (daug jų pas mus). mėsos persivalgom pas uošvienę (vos ne kiekvieną diena vištiena), tai pačiai kažkaip ir nebėra reikalo ko ją bepirkti, nors pasitaiko kartas du savaitėj (jautiena kalakutiena). prieskonių mišinių pakęsti negaliu… tik vat vaikas baisiai jau visokius čipsus šmiksus mėgsta.. ir tas liūdina.
na ir išsiplėčiau čia…
gero artėjančio savaitgalio :)
Žiupsneli, siūlau greičiau sveikt, antraip išgrobstys tavo idėjas :))
Indre, kad neturiu recepto, kaip tai padaryt, tiesiog taip iš širdies pavarau ir pavyksta :) Užtrunka darbas šitas, delnus paskausta. Nežinau, kiek laiko vieną lakštą kočioju, bet gan ilgai, kol gaunu norimą storį arba plonį :)
Jurga, jep, geras dalykas. Lauksiu rezultato įkvėpimui aplankius :)
Ajaja, kaip čia viskas gerai! Aš tokius jau seniaiseniai ruošiuos gamint ir niekaip neprisiruošiu. Vis nesulaukiu įkvėpimo darbui su kočėlu :)
O kaip tau pavyksta taip plonai iškočioti? Kiek esu gaminus virtinius (du kartus), tiek tesla neskani isverda – nu neiskocioju nors tu ka…
Oi perskaičiau pavadinimą ir išsigandau, kad įgyvendinai vieną manęs labai laukiantį receptą. Bet ne.. Kitoks čia.. phheewww.. :)))
Gaminsiu kai tik išsikapstysiu iš ligų :)