viso grūdo ruginių miltų blynai su avižiniais dribsniais ir bananais
Per atostogas bandau keisti įpročius. Įsisenėjusius ir beveik įaugusius iki kaulo. Bandau nebeskubėti ir ramiai plaukti pasroviui. Pamatyti smulkmenas ir mažus dienos stebuklus. Atsibudus nepulti paknopstom iš lovos ir nesiversti per galvą. Mėgautis akimirka. Skinti dieną. Stengiuosi atsakingai papusryčiauti. Šiokią dieną, eilinę ir įprastą, pusryčiams paprastai neturiu laiko ir ūpo. Anksti išsiritus iš lovos apie maistą dažniausiai net pagalvoti nesinori, o, nuvykus į darbą, skrandis ima groti maršus. Deja, iki pietų, be obuolio ir kelių sausainių, rimčiau pavalgyti nebepavyksta. Vaikystėje, kiek save pamenu, tėvai maitinte sumaitindavo bent mažytį sumuštinuką ir sugirdydavo pusę puodelio arbatos. Nesu valgi rytais. Ankstyvais rytais. Bet ne atostogų rytais :)
Blynus, kiek save pamenu, pirmuosius išmokau kepti dar ankstyvoje vaikystėje, kai viena palikta namuos turėdavau rinktis tarp sumuštinių ar tešlos, miltų, kiaušinių ir cukraus mišinio. Tiesa, pačios maišyto ir kepto! Esu beveik tikra, kad 95 proc. būsimų šeimininkių su blynais draugauti taip pat pradėjo pirmiausia :) Beje, pastebėjau, kad kiekviena šeimininkė tuos pačius blynus kepa kitaip. Atrodo, paragauji nuostabaus skonio blynų, tau nupasakoja receptą, atrodo, nei vienos sudedamosios dalies nepraleidžia, grįžti namo, susikaupi, susirenki reikalingus produktus ir… vis dėlto nepavyksta. Neiškyla. Ne tas skonis. O gaminau juk taip, kaip buvo sakyta! Ir maišiau, ir išplakiau kiaušinius iš širdies, ir su meile šaukštu kabinadama tešlą liejau keptuvėn. Paslaptingi dalykai!
Vaikystėje man skaniausi būdavo čirviniai, kurių namuos taip nieks ir nekepdavo, atsivalgydavau pas draugus ir mokykloje per Užgavėnes. Dar mieliniai, sotūs, riebūs, močiutiniai :) Su keliais uogienės sluoksniais. Ir, žinoma, tėčio lietiniai, su sočiu vištienos įdaru arba varške. Plonučiai, tarsi popierius. Aš nesu tokia kruopšti, deja :)
Šie, kuriais vaišinu skaitytojus – labai skanūs. Tarytum nieko ypatingo, bet, kita vertus, puikūs. Viso grūdo ruginių miltų, išsaugančių visus vitaminus ir mineralus, esančius grūduose. Rupiai sumaltų, dėl to blynai – cinamono atspalvio. Su avižiniais dribsniais, cinamonu, ruduoju cukrumi ir pikantiškumo suteikiančiais bananais.
Puikūs pusryčiai.
~~~
~ blynai su avižiniais dribsniais ir bananais ~
maždaug 15 blynų:
3/4 stiklinės avižinių dribsnių
1 1/2 stiklinės pasukų (manau, tiktų ir liesesnis kefyras)
3/4 stiklinės viso grūdo miltų
1 1/2 šaukštelio kepimo miltelių
1/2 šaukštelio maistinės sodos
šaukštelis cinamono
vienas didelis arba du maži kiaušiniai, lengvai išplakti
2 šaukštai tirpinto sviesto
2 šaukštai rudojo cukraus
2 bananai, supjaustyti riekelėmis
~~~
~~~
Avižinius dribsnius dubenėlyje užpilk 3/4 stiklinės pasukų ir palik 10 min.
Miltus sumaišyk su kepimo milteliais, soda, cinamonu.
Avižinius dribsnius sumaišyk su likusiomis pasukomis, kiaušiniais, sviestu, cukrumi ir sausais ingredientais.
Keptuvę gerai įkaitink, nustatyk vidutinį karštį, patepk lašeliu aliejaus arba sviesto gabalėliu ir dėk po šaukštą tešlos. Ant blyno dėk po kelias riekeles banano, švelniai įspausk ir kepk tol, kol blyno krašteliai pradės rusti – maždaug minutę (jie kepa greitai, nežiopsok!). Lopetėle apversk ir kepk kitą pusę dar apie minutę. Jei reikia, keptuvę vėl patepk aliejumi.
Skanaus!
Šaltinis: Hungry girl por vida
Monika, is tikruju daugiau nieko i blynus nededu, jokiu papildomu sudedamuju daliu. Tiesiog kepu juos ilgiau is kiekvienos puses ant letos/vidutines ugnies – svarbu, kad neimtu degti. Taip kepdami jie sutvirteja. Bet sutinku, kad blynai ne itin isvaizdus :)
Dziaugiuosi, kad patiko!
Sveiki! Pabandziau siandien pasilepinti tokiais blynukais. Skonis nuostabus! Ale rupiu ruginiu miltu sukibimas labai blogas, tai man jie ziauriai nesivarto, todel ir neisvaizdus gaunasi. O jums kaip? Kaip jus pagerinat siu miltu sukibima?
Asta :)) Aš šį šaukštelį vos prieš kelias dienas taip pat iš mamos parsivežiau :) Vienintelis gulėjo stalčiuky toks, be jokios istorijos, todėl nusprendėm, kad gal netyčia iš kažkur buvo gautas, na, op ir įkrito į kišenę :)) Gal op, iš tokios Astos mamos įrankių :))
Sakau, kad su tais blynais paslaptingi dalykai vyksta! Na, bent pagal detalų receptą gal kas pavyks, mėgink,
Oi, o aš iš tų, kurioms blynai yra grynas nesėkmių laukas. Atrodo, viską padarau puikiai-kruopščiai-iš širdies, o vat gaunas, hm.. nekas. Būna, gaunas labai labai skanu, bet su vaizdeliu skonis ženkliai apsilenkia :)
Bet ką gi aš pirmiausia pastebėjau! Šaukšteeeeelis! Aš irgi tokį turiu, va kaip :)) Ir atradau toli toli nedarinėjamose spintelėse visai neseniai, sakau, „maaam, kas per dėžė?!” O ji man – „ai, čia seni įrankiai labai… nuo vestuvių dar…” Taupė, mat. Greit ištraukiau laukan, nublizginau ir įliejau į gyvenimą :))
Gavos beveik Mano šaukšto istorija :D
Egle, ačiū. Taip, labai įdomi ta kombinacija, bet tokia visa tikra ir maloni gomuriui :) Bent aš jais (blynais) žadu lepinti(s) ir recepto nenukišt. Kažkaip bananus pamėgau paskutiniu metu, bananai troškinti, bananai blynuose, dar va bananų duonelę publikuot beliko :) Universalus tas vaisius.
egidija, mano žmogus pamatęs apšaukė būtent bulviniais :) Sako, ko tokie rudi..? Su paslaptim, vadinas :)
Žiupsniuk, valdo :))
Būtent, wholegrain ir yra rupūs arba viso grūdo, kaip čia vadinami :) Pavadinimą, žinoma, derėjo trumpesnį rašyt kalbos ekonomijos ir kitai tikslais, cha cha :) Bet nupyliau nuo miltų pakelio nepagalvojus, ech :))
Matai, kaip skirtingai. Aš rytais nebūnu alkana… Aišku, priklauso, kada tas rytas prasideda, maniškis kasdieninis 6 val., koks dar maistas, grąžinkit pagalvę!
Tu, vadinas, priklausai tiems 5 proc. susivėlinusių blynkepių :))
P.S. nuotrauka dėkoja ;)
Beje, pamąsčiau pati sau – o wholegrain lietuviškai kartais nesiverčia tiesiog – rupūs miltai? :) Na, ne keiksmažodį turiu omeny :)) Juk grūdas nepilnas, tiesiog rupiai sumaltas?
Avižos valdo :)))
Radau daug skirtumų.. Visų pirma, aš rytais atsikeliu žvėriškai alkana ir geriau jau į darbą nulėksiu nepasidažiusi, negu nepapusryčiavusi :)) Antra, aš blynus kept išmokau labai nesenai.. oi toli gražu ne pačioj pradžioj! :)
O čirviniai blynai tai ir man tokia vaikystės svajonė, nes valgydavau TIK per užgavėnes mokykloje suneštiniam blynų stale.. Niekur kitur. Be to, nuo to laiko turbūt nėsyk ir nesu valgiusi! Ai!
Pirmoji nuotrauka – labai LABAI graži!
mmmm… o jei nežinočiau iš ko – pagalvočiau , kad bulviniai :) gražiai rudi :)
O man skaniausi – mamos lietiniai. Be nieko. traukdavau dar karštus iš keptuvės. Man tokie, deja, irgi neišeina…
Ir tėvelio mama, mano močiutė, vienintelė moteris, kurią žinau, kuri mus atostogš metu lepindavo mažyčias mažyčiais, pusės delno dydžio blyneliais. ir valgydavom juos su grietine ir druska. Daugiau niekur nevalgydavau blynų su druska (aišku, neskaitant bulvinių).
Taviškiai – puikūs ir išvaizdūs. Įdomi skonio kombinacija – ruginiai miltai ir bananai. Kol kas nelabai įsivaizduoju skonio :)