šiek tiek apie atostogas

~~~

Atostogauju. Tingiai, nors dėl to šiek tiek ir graužia sąžinė. Nieko, dar yra laiko, dar šiek tiek pailsėsiu, o jau ryt čiupsiu vadžias į rankas – čia aš apie mokslus. Kol kas gyvenu kelionės įspūdžiais. Povestuvinės kelionės :)

~~~

~~~

Ilgokai lauktos, atidėtos, bet vis dėlto kaip gi be to tikrojo medus kopinėjimo pabėgus iš kasdieninės rutininės aplinkos į kitą kraštą, kuriame vis dar vasara, vis dar saulė lepina, ten, kur akys užmato, plyti alyvmedžių laukai, pilkuoja kalnų keteros, o tarp jų mėlynuoja jūra. Ten mažuose baltučiuose kaimeliuose esančiose tavernose sėdi ūsuoti seneliukai su raki stiklinaitėmis ar kavos puodeliais, kur desertai gaminami iš medaus, o patiekalai tokie skanūs, jog norom nenorom parsiveži kelis kilogramus papildomo svorio ne tik lagamine.

~~~

~~~

Kreta. Kalnuotas žemės kraštelis, apsuptas keturių akinamo žydrumo  jūrų, į kurį grįžome antrą sykį. Mintyse rezgėme kelionių planus į Ispaniją, Tunisą, Rodą, bet pasimaišė puiki paskutinė minutė į Kretą ir, ilgai nesvarstę, ją čiupome. Be abejo, nesigailėjome. Vyras (o ir aš pati) slapta, tiesą sakant, norėjome ten sugrįžti, nes tas stebuklingas kraštas kelia begalę nuostabių atsiminimų, pernai patyrėme tiek nuostabių įspūdžių, buvome tokie laimingi ir įsimylėję :) Kaip ir šiemet. Kada nors būtinai dar kartą sugrįšime. Galbūt jau seneliukai jaunų saldžių dienų paminėti :)

~~~

~~~

Šiemet labiau pasyviai ilsėjomės (juk vis dėlto medaus mėnuo :), tinginiavome, mėgavomės maistu, lengvomis kelionėmis (nors ką aš kalbu, Samarijos žygį sėkmingai atlaikėme), jūra, stebėjome graikų gyvenimą, klausėmės cikadų ir fotografavome katinus, kaip gi be jų :)

~~~

~~~

Kaip tikri adrenalino fanatikai važinėjomės serpantinais ir kas kartą (prie to priprasti turbūt neįmanoma) stebėjomės, jog bemaž jokių apsaugų neturinčiais, kaip gyvačiukės išsirangiusiais, kalnų keliukais laksto autobusų vairuotojai ir vietos gyventojai parūdijusiomis mazdomis ir fordais. Jei tarp šio teksto skaitytojų atsirastų važiavusių į Balos įlanką, jie suprastų, apie ką aš :)

~~~

~~~

Horiatiki salata, moussaka, stifado, feta, frappe, tzatziki, spanakopita, tyropita ir dar begalė kitokių pitų, nuostabi žuvis, salotos su avinžirniais (neturiu žodžių, fantastiškas skonis), sultingi melionai, arbūzai, apelsinai, vynuogės… Negalėjome atsispirti niekam. Nuo mano lūpų nedingdavo frazė kaip skanuuu, noriu dar :) Vyras dar nuo pernai negalėjo pamiršti vietinių gyros, kurių šįmet specialiai vykome į Rethymne esančią gyrinę, kaip ją vadinam, Petrino (turbūt galiu rekomenduoti, nes vietos gyventojų užsėsti stalai liudija jos populiarumą ir puikius pietus ne tik kebabų mėgėjams :). Pietums, sukapotiems kažkur kitame salos gale esančiame alyvmedžių pavėsyje skambant cikadų chorui, nusipirktas ruginės duonos kepalas, tikrų tikriausios fetos gabalas, Kalamata alyvuogių indelis ir, žinoma, šis tas desertui, atrodydavo patys skaniausi pietūs gyvenime.

~~~

~~~

Paplūdimio malonumai? Žinoma :) Prie graikiškos jūros ir joje galiu išbūti žymiai ilgiau, nes… vanduo toks šiltas! Bent 24 laipsniai, galbūt ir daugiau. Akmenuotas dugnas? Vienas juokas: apsiauni guminius spec. batus ir jūros ežiai nebaisūs :)

~~~

~~~

Šiemet atradau saldumynus! Vyras juokės, sako, kur tau telpa, juk taip saldu… Išties. Pyragėliai tiesiog paskendę sirupe, bet tokie skanūs, tokie nepakartojami, tiesiog ėjau iš proto dėl jų ir skubėjau mėgautis, nes žinojau: grįžus namo vietos bandelinėse ir pyraginėse nieko panašaus nerasiu. Apačioje – mano favoritai: samali ir baklava, halva ir kadaifi. Kol kas tikrosios baklava gabalėlį dar turiu išsaugojus :) Valgau taupydama, nes gi juk daugiau nebus…

~~~

~~~

Iš Rethymno pėstute paplūdimiu parėjome devynis kilometrus namo. Kretoje temsta gana anksti, net ir vasarą saulė pasislėpdavo aštuntą vakaro, rudenį jau prieš aštuonias naktis. Saulėlydžiai gražūs, svarbu laiku atsisukti :)

~~~

~~~

Pokaičio miegas pietų šalyse – must do thing. Po sočių pietų, plieskiant saulei, užsidaro ne tik parduotuvėlės, poilsiauja ir katinai :)

~~~

~~~

Man visą laiką sunku grįžti namo. Visada idealizuoju gyvenimą ten, toli, kur, atrodo, ir žmonės geresni, mielesni, dažniau šypsosi, oras puikesnis, maistas skanesnis, jūra šiltesnė, gamta gražesnė, valdžia geresnė :), nebūna žiemos. Kas kartą bent kelias savaites aklimatizuojuosi ir kankinuosi, mintyse jau planuodama kitą kelionę…  Laimė, šį sykį parvykom tiesiai į bobų vasarą, nebuvo tokio šoko išlipus iš lėktuvo kaip tada, grįžus iš Italijos, kurią palikom įkaitusią iki 18 laipsnių, o Lietuva pasitiko atšalusi iki minus 11 :)

~~~

~~~

Kretoje susipažinome su gide iš Olandijos. Poliglote, suskaičiavau, berods, penkias puikiai įvaldytas kalbas. Paklausėme, kaip gi ji atsidūrė taip toli nuo namų? Sako, žinot, seniai seniai pamačiau filmą apie Graikiją ir Kretą. Įsimylėjau tą šalį, susižavėjau ja ir štai aš čia. O akys žiba žiba… Visad žavėjausi žmonėmis, turinčiais valios ir vidinės jėgos keisti savo gyvenimus, apversti juos aukštyn kojomis.

~~~

~~~

Pasidalinkite: