obuoliai plius prieskoniai plius graikija lygu milopita
Obuolių pyragus galėčiau kepti kasdien. Kuo šis ypatingas? Tuo, kad jis graikiškas ir tuo, kad milopita kepama su cinamonu, gvazdikėliais, kvapiaisiais pipirais ir brendžiu. Nebūtinai visos sudedamosios dalys turi būti naudojamos, tačiau cinamonas ir gvazdikėliai būtini bemaž visose pyrago variacijose.
Kas iš to išėjo? Puikumėlis. Lengvas, sodraus skonio pyragas, kurį su mielu noru įrašau greta morkų pyrago į „būtinai reikės pakartoti” sąrašą.
~ milopita ~
5 vidutiniai obuoliai
1 kriaušė
200 g sviesto arba 1 stiklinė alyvuogių aliejaus (gaminti su aliejumi būtų žymiai sveikiau)
1 citrinos sultys
5 kiaušiniai (tryniai atskirti nuo baltymų)
1 stiklinės cukraus
1 šaukštelis kepimo sodos
1 šaukštelis kepimo miltelių
2 šaukštai brendžio (vėl draugavau su Vanna Tallinn)
0,5 šaukštelio cinamono
0,5 šaukštelio maltų gvazdikėlių (su šiais atsargiai, padauginę (gvazdikėlių, aišku, ne likerio:) tik juos ir jausit :)
1 šaukštelis kvapiųjų pipirų (nebijokit, jie čia puikiai dera)
2 stiklinės miltų
šiek tiek alyvuogių aliejaus kepimui
1 kriaušė
200 g sviesto arba 1 stiklinė alyvuogių aliejaus (gaminti su aliejumi būtų žymiai sveikiau)
1 citrinos sultys
5 kiaušiniai (tryniai atskirti nuo baltymų)
1 stiklinės cukraus
1 šaukštelis kepimo sodos
1 šaukštelis kepimo miltelių
2 šaukštai brendžio (vėl draugavau su Vanna Tallinn)
0,5 šaukštelio cinamono
0,5 šaukštelio maltų gvazdikėlių (su šiais atsargiai, padauginę (gvazdikėlių, aišku, ne likerio:) tik juos ir jausit :)
1 šaukštelis kvapiųjų pipirų (nebijokit, jie čia puikiai dera)
2 stiklinės miltų
šiek tiek alyvuogių aliejaus kepimui
1. Orkaitę įkaitinti iki 150 laipsnių.
2. Sodą nugesinti citrinos sultimis, kepimo miltelius – likeriu.
3. Ištirpintame svieste (aliejuje) gerai išsukti cukrų, supilti sodą, paskandintą citrinoje, kepimo miltelius – likeryje, įmaišyti kiaušinių trynius, cinamoną, gvazdikėlius, pipirus.
4. Kiaušinių baltymus kaip reikiant išplakti, jei nepasistengsit, pyragas pavyks kietokas.
5. Baltymus atsargiai įmaišyti į tešlą, suberti vaisius (nuluptus, išimtom sėklidėm, supjaustytus skiltelėm, tradiciškai) ir masę gerai išsukti, kad visi apkibtų tešla.
6. Kepimo indą ištepti alyvuogių aliejumi, supilti masę.
7. Kepti apie 1 val. Jei matysit, kad pyrago viršus kepa sparčiau, gelbėkit jį kepure iš folijos :)
8. punktas pats skaniausias – siūlau skanaut su kakava, puikus derinys :)
Skanaus!
Įkvėpta greekfood.about.com
Pasidalinkite:
Mmm ) apie tai nepagalvojau, turbūt todėl, kad valgau tik namie dažniausiai )
Tuo, kad nuo jos šypsena tampa ne kokia :))) Estetiniai dalykai, žodžiu, nesėdėsi prisidengus, kai svetimas žmogus darbo reikalais su tavim kalbasi :)
Beje, tavo šypsenėlės originalios :))
Man pusryčiai šventas dalykas )
Na dėl sumuštinių tai sutinku, o kuom varškė netinka? )
Na ne, aš jau kaip nors su savo neidealia medžiagų apykaita geriau draugausiu :)
Baik juokus, visai be vakarienės? Nors, kita vertus, aš be pusryčių didžiąją dalį gyvenimo, turbūt. Atsikėlusi anksti nei kąsnio nepraryčiau, o darbe jau pilvas burzgia, tenka stalčiuj obuolio ieškot, nepradėsi gi sumuštinių ar varškės kimšt :)
Deja )
Skaičiau apie tokį dėdę, kuris serga. Esmė tame, kad jo kūne gaminasi 8 kartus daugiau deginančių riebalus medžiagų nei pas normalų žmogų ) iš vienos pusės tai visai šaunu, valgyk pusryčiams, pietums ir vakarienei pyragus, tortus, šviesk picas, eik lįsti naktimis į šaldytuvą ) O dabar, vis galvoti tenka ką valgai, o be vakarienės tai iš viso jau metus gyvenu )
Džiaugiuos, kol galiu :) Piktos tetos gąsdina, kad nebeilgai jau, ‘va, vaikeli, pagimdysi…’ :))
Jei rimčiau, pastebėjau, kad pasportuoti ne pro šalį ir netgi į naudą, nei vienas neturim idealios medžiagų apykaitos…
bandeline xs ) daugelis galetu to pavydeti ;)
Žiupsneli, aš taip pat :) Skurdokas meniu būtų, jei gaminčiau tik „ant ugnies”.
rusvaplauke, elektros prisukam, prisukam :)
oi kaip žavu. tikra tiesa, dabartės pyragus kepti esti prabanga (juk ir kiek elektros susivalgo!!), bet toks didis malonumas, kad negaliu atsisakyti nei per sesijas, nei ką.
ir gyvenimo be orkaitės neįsivaizduoju ,D
As irgi be orkaites turbut negaleciau.. Bent jau pasikankinciau gerokai.. :)
Žiupsneli, matai, kultūrų skirtumai, reik derintis vienam prie kito :) Man, manau, irgi sudėtinga būtų laukt iki 9 vakaro, kol galėsi Normaliai Užkąst :))
Egle, žinok, aš stebiuos :) Kaip gaminantis žmogus gali gyvent be orkaitės? Nors šuo ir kariamas pripranta, kaip ten sakoma :)) Viena kolege taip pat gyvena be orkaitės, bet čia jau kitas variantas, ji net ir negamina bemaž visai, kotletų pasikepa su makaronais ir baigta.
Su paskutine mintimi dėl pyragų sutinku :)) Užtat žmogus esi įpareigotas kasdien padaryt po 60 atsilenkimų ‘dėl visa ko’ :)
O aš be orkaitės gyvenu… Va taip va… Liūdna. Kita vertus, išmoksti ir kitaip verstis, o ir sustorėjimo nuo pyragū pavojus negresia :D
Ech pavydziu vakarieniaujantiems normaliu laiku. Kadangi antra puse pietietis, tai kokia astunta valgyti yra LABAI AKSTI, bet del manes AUKOJASI. O as nuo kokiu sesiu vaikstau gurguliuojanciu pilvu.. :)