ir kita gyvenimo poezija + proza
Skaičiau, kad viduramžiais kaštainiai buvo laikomi vargšų maistu (nes buvo pigūs, galėjai prisirinkti jų pats; lengvai paruošiami – pakako užžerti žarijomis, kad apskrustų; ir maistingi – tiek vieni patys, tiek sumalti, vartojami kepiniams). Vėliau jie krito į akį ir skrandį Karaliui Saulei, tik ne bet […]
– Šokoladas kaip bučinys – visada geriau, kai jis tirpsta lėtai, – sakė įsimylėjęs herojus viename filme. O gal atvirkščiai? Bet juk esmė ne žodžiuose, o kas lieka po jų. Būna, kad valgai, bet nepastebi, ką. Greitai, bėgte, nes laikas, nes darbas, nes gyvenimas. Kąsniai […]
Mes mąstome ne vien žodžiais – mūsų mintis kuria vaizdiniai, pojūčiai, spalvos ir jausmai. Smegenys veikia sinergiškai: skonis, kvapas, spalva ir emocija susipina į darnias asociacijų grandines. Būtent dėl to vienas kąsnis geba akimirksniu nukelti į praeitį, sužadinti pamirštus jausmus ar net pakeisti vyraujančią nuotaiką. […]
Vietoj kasryt paskubomis išgeriamo žaliojo kokteilio šiandien pasidengiau stalą staltiese – kruasanai su abrikosų uogiene, latte ir keli knygos puslapiai pusryčiams. Ilgai netrunka, bet malonumo daug daugiau. Ir diena nurieda kitaip. Tikiu kūno ir jo poreikių darna. Būtina atsiduoti maloniems dalykams, nesvarbu, kas jie – […]
Tikriausiai neleisit sumeluoti – vaflių pyragai gyvena mūsų vaikystėj, dažniausiai pertepti uogiene ar tiesiog kondensuotu pienu ir kakava (arba Rududu!). Šio pyrago kąsneliai liežuvį kanda cukruotais imbierais – labai mėgstu jų aštrumą, kvepia kava ir šokoladu. Svarstau, kad suaugėliškam variantui į šokoladinę kavos masę labai […]
Kai reikalas veja reikalą, darbas – darbą, diena dieną, jausmas jausmą, žodis žodį, ruduo – žiemą, pusryčiai pietus ir atvirkščiai; kai malonumų lieka mažiau, nei norėtųsi (tiek tų, paprastųjų, žemiškų, tiek ir kitų, tik mums vieniems žinomų); kai pirštas po ilgos dienos nuslysta ir įrašas prenumeratorių […]
