ir kita gyvenimo poezija + proza
Vasarą, kai pomidorai saldūs tarsi apšlakstyti medumi, desertui dažnai renkuosi vien tik juos. O pietums įpjaustau į salotas drauge su kitomis vasariškomis uogomis ir vaisiais, keliais bazilikų lapeliais ir traškios duonos gabalėliais. Pavyksta beveik itališka panzanella, tik lietuviškesnė ir todėl tikresnė. Nes vasaros pietūs gaivūs, […]
Seniai svajojau apie naminę duoną. Šiltą ir kvapnią, ką tik iš orkaitės. Su ištirpusio sviesto balute per riekės vidurį. Arba atgnybtus duonos gabalėlius, dažomus į auksinį alyvuogių aliejų, pakrapytą džiovintomis žolelėmis. Duonos išsikepti nėra sunku. Sunkiau yra ją ruošiant tinkamai išminkyti. Kad į tešlą patektų […]
Kartais nereikia beveik nieko. Tik laikytis už rankų. Tavęs ir manęs. Tylaus kvėpavimo greta, pianino ir istorijos iš grotuvo. Pavasariškai nusidažiusios dienos, spalvų už lango ir arbatos puodeliuose. Sriubos. Tirštos, sočios ir aromatingos. Kiek egzotiškai kvepiančios apelsinais, prabylančiais su kiekvienu šaukštu – neįkyriai ir […]
Margi atvirukai jau kažkur pusiaukelėj tarp Londono ir namų, Velykos jau visai čia pat, o mes turėsim daug laisvų dienų – beveik mažulytes atostogas. Tikiuosi saulės ar bent jau mažiau lietaus ir debesų – laukia malonūs darbeliai ruošiant naują „oC“ – vasariškiausiai vasarišką – numerį. Tačiau […]
Londone, visai netoli Shepherds Bush stoties, pakilęs eskalatoriaus laipteliais iš požemio aukštyn į saulę, pasukęs į dešinę už kampo ir kirtęs parkelį, gali rasti pub’ą. Nemažą, bet jaukų, šurmuliuojantį ir šiokią dieną, ir sekmadienio pavakare. Besididžiuojantį savo airiška kilme, pačia tikriausia airiška jautiena troškiniuose, airišku […]
Pomidorų ir duonos sriuba acquacotta, arba išvirtas vanduo, kilusi iš Toskanos. Tai varguolių maistas – vienas iš cucina povera pavyzdžių. Pagrindiniai sriubos ingredientai tebuvo trys: sužiedėjusi duona, vanduo ir svogūnai. Ir tik vėliau, bėgant metams, sriuba buvo papildyta pomidorais, salierais ir kiaušiniais. Sultinio šiai sriubai […]
