„Už kiekvieno stipraus vyro tikrai stovi stipri moteris“, galvojau, užversdama paskutinį J. Bernotienės ir I. Jakubavičienės knygos „Ponios Smetonienės virtuvė“ puslapį. Ir kaip turėjo būti įdomu gyventi pirmųjų emancipuotų moterų laikais.
Ponia Sofija Smetonienė – išskirtinė savo laikmečio dama, charizmatiška ir iš prigimties lyderė, tapusi prezidentiene – pirmąja šalies ponia, Lietuvoje rezidavusių diplomatų įvardyta kaip „geriausiai apie politinius įvykius šalyje informuota moteris“. Į istorijos verpetus pakliuvusi, kai šalis vadavosi iš priespaudos ir dėjo pamatus naujai moderniai, nepriklausomai valstybei.
Tas laikmetis – prieškaris ir, ypač, tarpukaris – man lyg deserto kąsnelis. Pastangos vytis Vakarus; trumpėjantys sijonai, gilėjančios iškirptės ir surengtas „mados teismas“; apie moterišką emancipaciją bylojančios pirmosios feminizmo užuomazgos ir poreikis atitolti nuo namų, įgyti daugiau dvasinio savarankiškumo ir prilygti vyrui; vis labiau modernėjantis Kaunas ir okupuotas Vilnius; citrusinių vaisių kontrabanda; atgimstantis kultūrinis gyvenimas (iškalbingi kino filmų pavadinimai nustebintų ir mūsų laikų žmogų, o Kauno opera neretai prilygdavo Vienos scenai) – mūsų įdomioji istorija, kurios nuotrupų girdėjau vaikystėje iš senelių.
Greta politikos, kultūrinio ir asmeninio gyvenimo peripetijų, ponios Smetonienės – bajoraitės, dukters, mamos, žmonos, mylinčios moters, visuomenininkės, (aistringos kortuotojos!) – gyvenimas knygoje sumaniai supintas su to laikotarpio kulinariniu gyvenimu. Nuo kaunietiškos faifokloko arbatėlių istorijos iki oficialių pietų, šventinių patiekalų receptų ir to, ką iš tiesų, Smetonas pažinojusiųjų liudijimais, valgė prezidentas ir jo šeima – žvilgsnis į virtuvės reikalus labai įdomus.
Juk maistas ir virtuvė – tai ir kasdienė šventė, neparadinė šeimos pusė, ir „ta magiška traukos vieta, kur būsimoji šventė kuriama, taip pat ir vieta, kurioje šventė iš tikrųjų pasibaigia“. Negalėčiau sutikti labiau.
Stebina ingredientų ir patiekalų modernumas. Jei manėte, kad migdolų pienas – mūsų dienų hipsterių atradimas, nustebtumėte sužinoję, kad jis (kaip ir vegetariškos kavinės!) buvo populiarus ir tarpukariu – juo būdavo balinama kava. Miestuose populiarėjo prancūziška virtuvė, o cinamonas, muskatas, citrinos, ikrai, sardinės, lašišos, tetervinai, kurapkos, šveicariški ir prancūziški sūriai, trumai, Provanso aliejus Vilniuje prieš Pirmąjį pasaulinį karą priklausė parduotuvių asortimentui (1906 metais Vilniuje jų skaičiuojama virš 300, vien duonos kepyklų buvo per 80!), o pagal užsakymą galima buvo nusipirkti ir austrių, omarų, langustų.
Tai netradicinė kulinarijos knyga. Ji – tarsi sluoksniuotas pyragas mille-feuille, tarpukariu iš Prancūzijos atkeliavęs į Kauną, dabar žinomas kaip Napoleono tortas. Intriguojantys S. Smetonienės biografijos fragmentai, atkurti iš jos laiškų, prisiminimų, ir jos aplinkos žmonių, kūrusių mūsų šalies istoriją, likimai; maisto ir stalo kultūra, pobūvių programos tradicijos, galų gale, kasdienis žmogaus gyvenimas nuo pradžios iki pabaigos knygoje leidžia nerti į jo istoriją ir per ją pažinti laikmetį.
Per 50 tarpukario receptų, sudėtų knygoje, drauge su autorėmis atrinkti ir išbandyti su profesionaliu virtuvės šefu, pritaikyti prie šių laikų produktų ir skonių. Pasižymėjau nemenką dalį tų, kuriuos nekantrausiu išbandyti: tikruosius šaltibarščius (su gira ir vėžių uodegėlėmis!), juodųjų serbentų ledus, obuolių pyragą; troškintą grikių košę su plutele, keptą triušį, spurgas, riešutų duoną, apelsininį parfė, patį tikriausią ponios Smetonienės „Napoleoną“…
O kol kas, artėjant žiemos šventėms, repetuoju Kalėdas su nuostabiu smetonišku aguonų vyniotiniu.
RECEPTAS
didelei kompanijai / per 4 val.
30 g šviežių mielių
1 šaukštas cukraus
160 ml šilto pieno
4 tryniai
100 g cukraus
75 g tirpinto sviesto
1 citrinos smulkiai nutarkuota žievelė
500 g miltų
ĮDARAS
keli šaukštai džiūvėsėlių
200 g aguonų
1 kiaušinis
50 g tirpinto sviesto
150 g cukraus pudros
+ 1 kiaušinis vyniotiniui aptepti
1. Mieles išsuk su šaukštu cukraus, kol pasidarys skysta. Supilk į pieną, išmaišyk. Suberk 160 g miltų, gerai išmaišyk. Pabarstyk miltais, palik pakilti 15 min.
2. Trynius išsuk su cukrumi. Sukrėsk į pakilusią tešlą drauge su tarkuota citrinos žievele, tirpintu sviestu ir likusiais miltais. Užminkyk tešlą, paminkyk ją 5 min. Dėk į dubenį, uždenk, kildink 1 val.
3. Aguonas nuplikyk verdančiu vandeniu, perkošk ir sutrink blenderiu arba sumalk. Sumaišyk su tryniu, cukraus pudra, tirpintu sviestu ir išplaktu kiaušinio baltymu.
4. Įkaitink orkaitę iki 170 laipsnių. Kepimo skardą padenk kepimo popieriumi.
5. Pakilusią tešlą iškočiok į maždaug 50 x 30 cm dydžio stačiakampį. Pabarstyk džiūvėsėliais. Sukrėsk ir paskirstyk įdarą.
6. Pradėdamas nuo ilgosios tešlos pusės, susuk vyniotinį. Sulenk, kraštus sutvirtink. Perkelk į skardą. Uždenk ir palik pakilti dar 30 min.
7. Pakilusį vyniotinį aptepk kiaušinio plakiniu ir subadyk mediniu smeigtuku. Kepk 1 val. 20 min.
ĮRAŠAS PARUOŠTAS BENDRADARBIAUJANT SU „VAGA“. KNYGĄ GALITE ĮSIGYTI „VAGOS“ KNYGYNUOSE.
Dar daugiau įkvepiančių istorijų – instagrame: @duonos.ir.zaidimu
Pasidalinkite:
