svajingos cinamoninės bandelės

Jei šiandien kurčiau savo namus, jie būtų jaukūs. Aukštomis lubomis, plačiais langais. Šviesių sienų, kurias ankstyvais vasaros rytais šiltomis rankomis glostytų saulės spinduliai ir bėgiotų zuikučiai. Ant sienų – paveikslai ir nuotraukos – spalvotos ir juodai baltos, iš vaikystės, laimingų dienų ir kelionių.

Grindys. Medinės, obliuotos ir tiek, natūralios kaip pati gamta. Šiltos, kuriomis vaikščiočiau basa. Didelė knygų spinta, į kurią sukeliautų visos mano knygos, dabar tupinčios kamputyje – taip taip, tos pačios, kylančios trimis eilėmis lubų link. Atviromis lentynomis, kad jos kvėpuotų.  Garstyčių geltonumo kušetė su keliomis rytietiškomis pagalvėlėmis, į kurias būtų gera įsirausti popiečio miego. Ir supamasis krėslas prie lango, kuriame sėdėdama skaityčiau knygas ir gerčiau kakavą su pienu. Plačios palangės su elegantiškais narcizais vazonėliuose, žydraveidžiais jacintais, dailiais veideliais gaudančiais saulės spindulius, kriauklėmis ir jūros nugludintais akmenėliais.

Stalas. Ilgas, platus, būtinai medinis. Tikras, gyvas, kvepiantis lietuviško medžio stalas, kartais nubarstytas trupiniais, subraižytas ne visad švelnių katino letenėlių, netyčia aplietas rytine arbata ar sultimis, sekmadienio pietums uždengiamas balta staltiese peltakiuotais kraštais, o vidury jo – didelė keraminė vaza. Su baltomis tulpėmis ir karklo kačiukais balandį. Sunkiomis alyvų kekėmis ar raktažolėmis gegužę. Melancholiškai kvepiančiomis pakalnutėmis birželio pradžioje, o romantika dvelkiančiais šampaniniais bijūnais pabaigoje. Ramunėmis ir rugiagėlėmis tvankų rugpjūtį, didžiuliais saulėgrąžų žiedais – rugsėjį. Žiemą žibėtų žvakės ir auksiniais burbulais bei snaigėmis puoštas vainikas ar raudona liepsna šviestų Kalėdų žvaigždė. Iš po stalo išlįstų dvi poros pūkuotų ausų, smalsių akių bei daug daug ilgų ūsų.

Kokie bebūtų pusryčiai, pietūs, pavakariai ar vakarienė, susirinktume drauge. Bent kartą per dieną visi kartu prie padengto stalo pasikalbėti ir pasimėgauti maistu. Kvepėtų pyragais ir prancūziškais skrebučiais, sočiais troškiniais ir tirštomis sriubomis, gaiviomis salotomis ir sūriais, braškėmis ir obuoliais. Fone tyliai skambėtų muzika ir lietųsi kalbos. Skambus juokas. Kartais tyla. Bet visada ore sklandytų meilė ir rūpestis.

Iliuzija, utopija? Nei viena, nei kita.

Taip bus. Taip jau beveik yra.

Papildyta. Įžanga turėjo būti kitokia – pikta ir apmaudi. Vis dėlto šios bandelės pašnabždėjo ir įtikino ją pakeisti. Gal ir gerai, paklaidžiokit po mažutį svajonių pasaulį, realybės ir taip nors vežimais vežk.

~~~


~ cinamoninės bandelės ~

tešlai:

200 g indelis grūdėtosios varškės

1/3 stiklinės pasukų

1/4 stiklinės baltojo cukraus

4 šaukštai* nesūdyto tirpinto sviesto

šaukštelis vanilės ekstrakto arba šaukštas vanilinio cukraus

2 stiklinės miltų ir dar mažas kaušelis tešlai kočioti

šaukštelis kepimo miltelių

1/4 šaukštelio maistinės sodos kepimui

įdarui:

2 šaukštai tirpinto sviesto

2/3 stiklinės rudojo cukraus

stiklinė migdolų, smulkintų (mėgstu ne visai smulkiai)

1 1/2 šaukštelio cinamono

1/4 šaukštelio maltų gvazdikėlių

sirupui:

2/3 stiklinės cukraus

1/2  stiklinės pieno

šaukštelis vanilės ekstrakto arba tiek pat vanilinio cukraus

~~~

~~~

Orkaitę įkaitink iki 170 laipsnių.

22 cm skersmens kepimo indą nuimamais kraštais lengvai sutepk sviestu ir patiesk kepimo popieriaus.

Į platų dubenį aukštais kraštais supilk grūdėtąją varškę, pasukas, tirpintą sviestą, cukrų bei vanilę ir minutę maišyk plaktuvu. Įsijok miltus, kepimo miltelius, sodą ir toliau maišyk tol, kol gausi klampią, minkštą tešlą. Ją išversk ant stalo, pabarstyto miltais, ir dar kelias minutes minkyk rankomis, kol nebelips prie rankų ir bus galima kočioti. Jei reikia, papildomai pabarstyk miltais, tačiau turėk omenyje, kad tešla turi likti minkšta, todėl jų nepadaugink. Iškočiok maždaug 40×40 cm kvadrato formos tešlos lakštą.

Įdarui sumaišyk smulkintus riešutus, cukrų, cinamoną ir maltus gvazdikėlius. Tešlos lakštą sutepk tirpintu sviestu (truputį sviesto pasilik), paskirstyk įdarą ir susuk tešlą į ritinėlį, jį labai aštriu peiliu supjaustyk į 12 vienodo pločio bandelių. Jas sudėk vieną šalia kitos kepimo inde – nesijaudink, jei liks nedideli tarpeliai -, patepk likusiu sviestu ir pašauk į orkaitę 20-30 min. arba tol, kol apskrus ir palietus bandelės bus kietos.

Sirupui nedideliame puode sumaišyk pieną su cukrumi ir vanile, kaitink ant nedidelės ugnies tol, kol cukrus ištirps. Apliek iškepusias bandeles, kol dar šiltos ir patiek po 15 min.

~~~

Šios cinamoninės bandelės tiesiog nuostabios, drėgnos ir svajingai tirpstančios burnoje. Nuo stalo dingo akimirksniu ir buvo užsakytos kitam kartui :) Po to kito karto dar kitam kartui ir dar…

* šaukštas sviesto lygus 14 g.

~~~

~~~

Skanaus!

Pagal: Finecooking


24 Comments

Add Yours
  1. 1
    Jurgita

    Indre, ačiū už komentarą!
    prisipažįstu, kad senokai jas begaminau, o gamindama sirupą jau verdu iš akies. tad visai gali būti, kad recepte jo per daug. reikėtų patikrinti ir patikslinti :)
    dėkui darsyk, tikiuosi, kažkam komentaras padės :)

  2. 2
    Indre

    labai skanios, tik sirupo labai per daug išeina ir cukraus per daug (labai per saldu), geriau jau kažkuo kitu aplieti, nors kepsiu ateity tikrai, nes lengva ir greita tik mažinsiu cukrų:)

  3. 3
    Jurgita

    Užsikabinot, Jūrate :) Smagu. Reikėtų ir man išsikept, Londone turbūt dar nėra tekę.. :)

  4. 4
    Jūratė

    Bandeles puikios, labai efektingai atrodo. Kepiau jau daug kartu su ivairiais riesutais. Kita diena jos gal net skanesnes :)
    Siandien vel nusipirkau grudetos varskes……

  5. 5
    Jurgita

    Daug atiduočiau už lietuvišką vasarą vienkiemy…
    O jei apie bandeles – smagu, kad patiko. Dar su namine varške…

  6. 6
    Ieva

    Kepiau jas siandien. Tik kadangi gyvenu kaime-tiksliau vienkiemyje,artimiausia parduotuve uz 10 km, neturejau grudetos varskes,dejau paprasta-kaimiska,savos gamybos.ir vietoje pasuku-pieno.isejo laaabai gerOS.aCIU:)

  7. 11
    duonosirzaidimu

    egidija, paprastai svajonės gerokai skiriasi nuo realybės :)

    Kokie gi namai, jei juose nėra nuolatinio šurmulio ir neverda gyvenimas…
    Ir neatsiprašinėk. Nes verksim choru :)

  8. 12
    egidija

    turiu savus namus, ir man prieš juos kartais būna gėda dėl mano beribės tinginystės… bet ir visas tas bardakas man pats mieliausias dėl mano mylimų vyručių… blyn, man irgi tuoj byrės ašaros… atsiprašau..

  9. 13
    duonosirzaidimu

    Asta, te nosinaitę :)
    Ačiū už gražius žodžius. Jų man dabar kaip niekad reik.

  10. 14
    Asta

    Juoksitės, bet man tikriausiai pėmėesai ar kas čia veikia, bet vos neapsiašarojau, akimis per eilutes slinkdama… Aš noriu savo namų. Kartais net nesvarbu kokių… Su dideliu mediniu stalu ar su kartonine dėže vietoj jo… bet savo. Ech…
    O šie – tavo aprašytieji – tiesiog tobuli. Šilti ir jaukūs, kvepiantys ramybe, meile ir nuoširdumu. Svajonių išsipildymais. Gerumu… :)

    Ak, ir tiesa, smagu sulaukti tų žaviųjų bandelių :)

  11. 15
    duonosirzaidimu

    Jule, ačiū. Praskris. Tik jie kaip bumerangas – nespėji paleisti pavėjui, o jis vėl čia. C’est la vie (ar taisyklingai parašiau iš atminties? ;)

    Mademoiselle, ačiū :) Vaizduotės galia stebuklinga :)

    Violeta, namai kada nors bus. Savi, tikri ir kvepiantys. Patys jaukiausi. Ačiū už nuotraukas :)

    Jurga, jep :) Atskiri gabalėlį ir turi bandelę :) Žinai, čia perdirbtas cinnamon rolls variantas, tik bemielis. Greit pagaminamas labai, gerietiškas :)
    Paskutinę pastraipą galėčiau plėsti iki begalybės. Mane tas jaukumas taip žavi, tas tvirtas šeimos ryšys, kai ne kiekvienas sulenda į pakampes ir suvalgo, kas paduota, o susirenka prie vieno stalo. Dėl to, matyt, man tokia artima pietietiška tradicija: ir maisto gamyba, ir valgymas, ir šeimyninių tradicijų puoselėjimas.

    Rasa, papasakok, kaip sekės, turi pavykti – išbandyta daug kartų :)

    ieva, vazonikai jau sustatyti ant tos plačiosios palangės šiandien gaudė saulės spindulius, ačiū ;)

    Lo, žinau žinau šią priklausomybę, man cinamonas praktiškai visur tinka, labai universalus prieskonis, kiekviename patiekale atskleidžiantis vis kitaip :)
    Lauksiu įspūdžių!

  12. 16
    Lo

    Pastaruoju metu jauciu priklausomybe nuo cinamono, beriu visur – i jogurtus, pyragus, dzemus, koses ir net troskinius, tad bandysiu si recepta artimiausiu metu!

  13. 18
    Rasa

    Koks superinis įrašas, o jau receptas!!! Svarbiausia be mielių, nes aš nemoku su jomis apsieiti… Įtrauktas į receptų sąrašą pirmu numeriu!!!

  14. 19
    Jurga

    čia kaip ir visas pyragas gavosi :)

    aš ir knygų nemėgstu uždarytų po stiklu. O paskutinė pastraipa – mano svajonė, kuri nežinau, ar bus kada įgyvendinta.

  15. 20
    Violeta

    Aš apie savus namus tai pat labai daug svajoju. Iki smuklmenų. Ech, koks gerietiškas išėjo įrašas, labai džiaugiuos, kad būtent toks :) Apie cinamonines gražuoles aš taip pat jau kurį laiką galvoju..gražios tavo nuotraukos :)

  16. 22
    julė

    šypt. gal šiandien toks mėnulis, ar ką – man irgi diena nelyg iš pragaro, bet.. bet mes žinom, kad jos praeis, nes dienos tik 24 valandas turi.

    šypt šypt. laikykis* tikiuosi, tuoj debesiokai praskris pro šalį, kad ir kokios prigimties jie būtų.

  17. 23
    duonosirzaidimu

    Akmuo į mano daržą, mhm. Keraminė, Jul’, ačiū.

    Kitokia ta įžanga turėjo būt, kitokia. Bet negaliu svaidytis blogomis emocijomis. Kol kas. Tebūnie lengvos mintys čia. Kad ir beletristinės.

  18. 24
    julė

    _užuodžiau tavo namus.

    (p.s., šiaip sau pastebėjau, visai ne į temą – o vaza keraminė ar keramikinė? man kažkaip iš vidurinės užsilikę, kad keraminė (kaip ir pensinis amžius, ne pensijinis), bet gal ką painioju?)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *