greitasis vištienos čili sušalusiems

Tokios šaltos žiemos seniai besilankė. Tarytum kažkas būtų palikęs pravirą ledainę. Atmintyje atgyja vaikystės speigai su sniego kalnais ir gniūžčių karais, dailiausiais šalčio raštais išpuoštais langais, kuomet su nekantrumu laukdavom šalčių, nes… nereikėdavo į mokyklą. Atsibundi tamsų viduržiemio rytą – už lango gili naktis, namai miega, tik virtuvėje jau dega šviesa ir kalba Lietuvos radijo Pirmoji programa. Įtempi visą klausą, kad po laikraščių apžvalgos pagautum dienos orų nuotrupas. Ir tada išgirsti tylius žingsnius prie durų ir švelnų šnabždesį: miegokit, šiandien į mokyklą nereikia. Ak, koks saldus tas miegas būdavo, palaima įsirausti į patalus ir sapnuoti sapną toliau. O dieną joks šaltis nebūdavo baisus. Juokaujat gal? Aš-žiemą-neišeisiu-į lauką? Baikit, nešalta juk visai!

~~~

~~~

Dabar žiemos… nemyliu. Lygiai taip pat, kaip ir šlapio, vėjuoto rudens. Tiesiog taip paprastai ėmė ir baigėsi mūsų meilė drauge su vaikyste. Išskrido į šiltuosius kraštus. Man paprasčiausiai per šalta. Su ilgesiu pravėrusi spintą žvalgausi į lengvesnius rūbus, batelius, plonytes palaidinukes ir gėlėtas sukneles. Norisi keisti kailį ir iš žiemos miegu užmigusios meškos virsti daugiau ar mažiau grakščia gulbe.

Bet kol kas dar anksti. Barsukas laiku nepabudo, todėl, tikint liaudies išmintimi, ankstyvo pavasario tikėtis neverta – pliusinės dienos Lietuvos greitai nepasieks, teks toliau apsikaišyti kailiais, vilnomis ir riedėti šaltomis žiemos gatvėmis lyg pagrandukams, nosis sukišus į šalikus.

~~~

Siaučiant tokiems speigams labai tinka lepintis karštu ir sočiu maistu. Šis vištienos čili yra būtent toks. Prie viryklės ilgai neužtruksite, tačiau virtuvė įkais kaip reikiant ir… jūsų lauks puikūs pietūs turbūt šilčiausioje (nors ir laikinai) ir kvapniausioje (kas gi abejotų?) visuose namuose patalpoje.

~~~

~ greitasis vištienos čili ~

400 g vištienos filė

4 skiltelės česnako

1 1/4 stiklinės vištienos sultinio

skardinė (400 g) konservuotų pomidorų be odelių

2 aitriosios paprikos (čili; man pritrūko aštrumo – teko pridėti kajeno pipirų :)

vidutinis svogūnas

šaukštelis be kaupo maltos kalendros arba saujelė šviežios

1/4 stiklinės skrudintų žemės riešutų (naudojau mišinį: anakardžiai, migdolai, žemės riešutai ir kt.)

šaukštelis malto kumino

1/4 šaukštelio druskos (pagal skonį)

šviežiai maltų juodųjų pipirų

2 šaukštai alyvuogių aliejaus

skardinė (200 g) raudonųjų pupelių

1. Dvi česnako skiltelės sutrink ir pakepink keptuvėje įkaitintame aliejuje kelias minutes (dievinu kepamo česnako kvapą ;)

2. Vištienos filė supjaustyk plonomis juostelėmis ir iškepk drauge su česnakais. Pagardink žiupsneliu druskos ir šviežiai maltais juodaisiais pipirais.

3. Sultinį, pomidorus su visomis sultimis, kalendrą, kuminą, į kelias dalis perpjautą svogūną ir likusias dvi česnako skilteles, riešutus (juos smulkinau atskirai ne iki visiškų miltų)  ir be sėklyčių bei smulkesniais gabalėliais supjaustytas aitriąsias paprikas trink maišytuvu inde aukštais kraštais kelias minutes, kol nebeliks daržovių gabalėlių.

4. Puode neprisvylančiu dugnu įkaitink aliejų, ugnį sumažink perpus, supilk būsimąjį troškinį ir pamaišydamas virk 5 minutes.

5. Įmaišyk vištieną ir pupeles be skysčio, puodą pridenk ir palik troškintis 10 minučių.

Puošk šviežia kalendra arba petražolėmis.

Skanu valgyti su šviežia šviesia duona arba su paprikomis troškintais ryžiais.

~~~

~~~

Skanaus!

Adaptuota iš Gourmet

~~~

P.S. ar pastebėjote, kokios žvaigždėtos buvo šaltosios naktys..?

9 Comments

Add Yours
  1. 1
    duonosirzaidimu

    Jis (chilli) toks truputį rytietiškas, nesistebėk :) Su kalendra dažnai derinu, puiki pora abu :)
    Kai baigsi bulgarišką, pasidairyk lietuviškose parduotuvėse, tikrai yra sveriamo.

    Ačiū, geros ir tau :)

  2. 2
    Mindaugas

    turėtų būti geras chilli, būtinai pabandysiu! Nustebino jog įeina kuminas?? kaip tik turiu dar likusio iš po kelionės Bulgarijoje :)

    Geros savaitės!

  3. 3
    duonosirzaidimu

    Gal dėl to, kad buvai stropi mokinukė :)

    Negaliu sakyt, kad pati buvau padauža, vis dėlto man nesvetimas būdavo noras neit į mokyklą, vietoj jos geriau kieme dūkti, pamiegoti, paskaityti knygą.. :) Vaikiška visa tai, bet kartais save pagaunu galvojant, kad, et, mielai neičiau į darbą, pabėgčiau iš jo dienai kaip iš paskaitųųų.. Deja :)

    Beje, ir pati gyvenau už kelių žingsnių nuo mokyklos :)

  4. 4
    ŽD

    O manęs niekada niekas nuo mokyklos neatleido..

    Vidurinėj gyvenau už trijų žingsnių nuo mokyklos, ėjau net esant minus trisdešimtčiai laipsnių, nesvarbu, kad pamokos nevyko ir visą dieną pralakstėm mokyklos kolidoriais ;-) O vėliau.. prisimenu kažkada kaip gimnazijoje visą pirmą pamoką praleidau tualete gramdydama vandeniui atsparų tušą, kuris, pasirodo, visai neatsparus šalčiui išterliojo veidą, o nuplaut negali :)) Ir vėl.. nebuvo nė minties neit.. Kaži kodėl? :)

  5. 5
    duonosirzaidimu

    Violeta, panašūs prisiminimai, matai :) Smagu labai būdavo, labai labai. Pamenu, sušlapdavom nuo iki, bet namo neidavom, pirštines apsidžiovindavom ant kurio nors namo laiptinėje buvusio radiatoriaus ir toliau į kiemą :))

    Svarstau, kad, galbūt, kai pati turėsiu vaikų, iš naujo pamėgsiu šį metų laiką. Retas vaikas (bent jau tokių nepažinojau ir nepažįstu) kaip Eglė nekenčia sniego ir jo teikiamų malonumų ;)

    Egle, siūlau išrast ir užpatentuot šildomą kostiumą :) Manau, tamptum milijoniere, aš tiksliai pirkčiau :)

    ieva, aš tai nedepresuoju visai :) Tik man šaaaltaaa, va, kas blogiausia. Aš net vasarą su kojinėm miegu, tai pati supranti… :) Sniegas tai gražus dalykas. Ir rogėm mielai nuo kalno nuvažiuočiau :)

    egidija, ohoho, ekstremaliai jūs ten :)) Išties vaikai į viską paprastai žiūri: įsipjauni – kokia bėda? Trauklapis ant piršto ir baigta. Kraujuoja nosis? Nieko tokio, tam sniego pilna :))
    Ačiū.
    Dėl skrandžio tau taip..? Na, nieko nepadarysi, tenka atsirinkti..

  6. 6
    egidija

    per tokius šalčius tiek dūkdami lauke įkaisdavom, kad iš nosies kraujas pradėdavo varvėti :D bet palaikai sniego gniūžtę ant nosies ir toliau varai :)
    o čili tokia graži teisinga spalva… deja deja, anei pomidorų, anei aštrumynų man niu niu niu…

  7. 7
    ieva

    Tas barsukas… paršelis, o ne barsukas! Ir sugebėt reik šitiek miegot, kad pusei svieto depresiją įvaryt įsigudrintum!

    Laikykis! Nepasiduok žiemai! ;)

  8. 8
    Eglė

    Aš buvau netikęs vaikas. Nu man niekada žiemos malonumai nebuvo fun. Rimtai. Per sukastus dantis vaziuodavau šiltai apmūturiuota kai tevai visai dienai su draugų šeimom varydavo nuo kalniukų čiuožinėt. Bbrrrrrr…

    maniškis mielai tampytų mane ir dabar po sniegynus, bet aš niekaip negaliu prisiversti. Nebent turėčiau elektra šildoma slidininko kostiumą :)

  9. 9
    Violeta

    Taip taip taip, taip ir būdavo vaikystėje, visiškai taip :))) Ir tas radijas ir tas saldus miegas, kai nereikia į mokyklą, ir žinoma visa diena greitai būdavo suplanuojama visokiems žieminiams dalyvavimams kieme: rogutės, kalniukai, gniūžtės, karai, sniego namai, o tada visi šlapiir nuvargę visai vakarop sliūkinam namo, kur ant stalo garuoja karšta sriubytė, ne čili, bet vistiek…O dabar mes juk užaugom :) Labai fainas įrašas ir geras receptas :)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *