ir kita gyvenimo poezija + proza
Prancūziškas desertas – lyg pyragas, lyg pudingas, pastiprintas brendyje marinuotomis vyšniomis / trešnėmis ir avietėmis. Rekomenduoju vyšnias, jos tvirtesnio skonio ir aromato. Prancūziškesnės uogos :) Kauliukus galite palikti, bet mane jie kiek erzina valgant, negali iki galo atsipalaiduoti. Jei kauliukus išimsite ir turite migdolų ekstrakto, įpilkite jo […]
Prancūzai tokį pyragą vadina klafučiu (clafoutis), kiti – tiesiog omletu su vaisiais arba uogomis. Kaip ten bebūtų, šiam paprastam desertui ypatingo skonio suteikia migdolų sausainiai. Ir, žinoma, vyšnios. ~ amaretinis vyšnių klafutis ~ 100 g vyšnių be kauliukų 180 ml pieno 60 g miltų 3 […]
Vasarą, kai pomidorai saldūs tarsi apšlakstyti medumi, desertui dažnai renkuosi vien tik juos. O pietums įpjaustau į salotas drauge su kitomis vasariškomis uogomis ir vaisiais, keliais bazilikų lapeliais ir traškios duonos gabalėliais. Pavyksta beveik itališka panzanella, tik lietuviškesnė ir todėl tikresnė. Nes vasaros pietūs gaivūs, […]
Man galetės – bene paprasčiausi pyragai. Trapią tešlą paruošti itin paprasta, o įdarą susigalvoti gali tokį, koks tik šaus į galvą: saldų, pikantišką, kepti didelius ar mažučius pyragaičius. Šįsyk, sunokus vyšnioms ir persikams, renkuosi saldų pyragą. Į saldžią tešlą įtarkuotas žiupsnis apelsino žievelės švelniai dera […]
Tokiomis dienomis, kai lyja nežinia, dėl ko, ir nežinia, kiek dar ilgai, tinka gerti karštą arbatą ir skaityti knygas. Susirasti šiltesnes kojines. Laužyti šokoladą. Ir kepti pyragus. Jis sakė, kad šis pyragas – visai ne pyragas, o tortas. Iš pačios tikriausios kepyklėlės. Šyptelėjau ir priėmiau […]
Ir vis dėlto tai stebuklinga. Sugrįžti. Apkabinti. Prisiminti ar iš naujo atrasti. Kokį tūkstantąjį kartą juoktis iš tų pačių istorijų. Net sapnai ramesni. Ir pasaulis tyliai murkia sau po nosim, o širdies krebždukai nutyla – visiems reikia atostogų. Permetu per petį kasą, pasikaišau sijoną ir […]
