Vakar vakare miestas kvepėjo pakalnutėmis. Aidėjo neskubūs žingsniai, praeiviai laižė ledus, gurkšnojo iš rasotų taurių, šildėsi veidus atsukę į paskutinius saulės spindulius. Lėtas, ramus ir toks žalias mano miestas išėjo atostogų. Nusispyrė batus, atpalaidavo kaklaraiščio mazgą, švarką paliko kaboti ant kėdės atkaltės. Trims ilgiems vasaros mėnesiams. Atostogų planus dėliojuosi ir aš. O kol kas – […]
desertai
Prieš akis – šienaujama pieva ir ilgas vakaras po dideliu dangumi. Lengvais žingsniais ėjęs mano žmogus staiga sustoja ir sušnabžda: įkvėpk. Dabar. Jauti? Ar užuodi – taip kvepėjo mano vaikystės vasaros, sako, o akyse leidžiasi saulė. Mūsų vasaros tokios pat, šypsaus. Ir prisimenu visas kvailystes, kūlius žolėje, iki paskutinio lašelio nuo lūpų nulaižomus ledus, rieškučiomis […]
desertai
Kiekvienas metų laikas susideda iš skanių ritualų. Skrebučių su antaniniais obuoliais ir pirmųjų voveraičių su šviežiomis bulvėmis rudenį. Saldžių sriubų su džiovintais vaisiais ir sočių vieno puodo troškinių žiemą. Paprastų salotų su grietine ir pirmųjų žalumynų šaltibarščių pavasarį. Vasarą visuomet nepakartojami saulės sunokinti pomidorai su žiupsneliu druskos, agurkai su medumi ir virtinukai su mėlynėmis. Ir […]