Jei dar nematėt, kas savaitę trečiadieniais labai greitų ir gardžių (trunkančių pagaminti iki 30 min.) pietų ir vakarienių receptais dalijuosi DELFI. Rodau tai, ką valgome mes, kartais kiek pastilizuoju, kartais dalijuosi grynu produktu. Užsukit, įdomu, ką manot, ar bandėt, ar patiko, galbūt ką nors keitėt? Kiekvienam kūrėjui atgalinis ryšys svarbus, aš jokia išimtis. Po reklaminės […]
be cukraus
Desertų gali būti visokių, svarbu, kad jų apskritai būtų. Šis, kurį matot nuotraukoj, – sveikuoliškas, sluoksniuotas, iš daržovių ir trupučio vaisių :) Beveik smoothie, bet man labiau it subtiliai aptirpę ledai, kreminiai ir nuostabūs. Dvigubas patarimas: abu sluoksnius sutrinkite iki šilkinio tyrumo ir būtinai naudokite šaldytus bananus. Dar vienas būdas įveiklinti moliūgus. (Ir suvalgyti daugiau […]
ir vegetarams
Mano su humusu meilės romanas labai ilgas. Jis toks universalus, ir ant trapučio, ir su salotomis arba tiesiog rieke šviežios šviesios duonos. Tai vienas žaliausių jo variantų, labai tinkamas, kai norisi į meniu įtraukti daugiau daržovių. Ar tiesiog jį paįvairinti :) RECEPTAS 400 g virtų konservuotų avinžirnių 50 g šviežių špinatų 1 avokadas 1 česnako […]
mėsiška
Tai yra #foodporn mano akimis. Viskas taip tobulai dera – ir gomuriui, ir akims (o estetiniai ir skonio niuansai linkę papildyt vienas kitą), kad privalėjau viskuo pasidalinti su jumis. Skrebutis, pesto, kumpis, mocarela, keptas kiaušinis. Penki ingredientai – kaip penki pojūčiai, kurie visi telpa viename recepte. Esate girdėję kepantį kiaušinį? Užuodę grūdamas prieskonines žoleles? Piršto galiuku […]
be cukraus
Ta žalios spalvos trauka įsibėgėjant kovui vis stiprėja! Pajutau, kad vėl noriu žaliųjų kokteilių. Ypač šio, be kurio prieš kelerius metus neįsivaizduodavau savo ryto. Jis sotus, todėl atstodavo pusryčius (organizmas, anksčiau reikalaudavęs bent jau kiaušinienės, taip įprato, kad galėdavau ramiai dirbti neužkandžiaudama iki pietų). Didžiąją jo dalį sudaro žalios spalvos daržovės, sotumo suteikia jogurtas, lengvai […]
mėsiška
Negaliu, kaip noriu rameno! Sodraus skonio, kandančio liežuvį, su noodle’ais. Su daug šviežių kalendrų! Niekada nebuvau tradicinės lietuviškos virtuvės gerbėja – man ji per sausa, nuspėjama, nepaisant kelių mėgstamų išimčių (kurių puristai lietuviškom ir nepavadintų). Man regis, šiemet ji patyrė nedidelį sukrėtimą – kiek iš mūsų, užsidarę vienos šeimos ūkyje, per šias šventes gaminome tai, kas labai […]