Už upės baltu marmuru švyti rūmai, o prieplaukoje rikiuojasi laiveliai. Suoleliai krantinėje nuguldyti paltais ir megztiniais, krykštauja žuvėdros ir mirga vanduo. Tarsi eliksyro įkvepi lengvo ir minkšto pavasario oro. Lėtai iškvepi. Apsigaubi saulės skraiste ir prisimerki žvelgdamas į vandenį. Kažkur toli, toliau nei už upės – sulaikai kvapą – skamba trimitas. Pirmoji žaluma ir kvepianti […]
ir vegetarams
Cukinijų žiedai Italijoje – vienas skaniausių vasaros delikatesų, turguose aptinkami nuo liepos iki vėlyvo rugsėjo. Maistui naudojami ir vyriški, ir moteriški žiedai, tačiau italai deda ranką prie širdies ir sako, jog skaniausi, traškiausi pavyksta būtent vyriški. Kaip atskirti žiedų lytį? Atrodytų, visai paprastai: vyriški žiedai auga ant stiebelio, moteriški vietoje stiebelio brandina vaisių. Lietuvos turguose […]
kaip pas mamą
Mokykloje klasiokams taisydavau lietuvių kalbos rašinėlius ir interpretacijas. Iš širdies dėliodavau kablelius ir nosines, lengva ranka braukydavau iš konteksto iškrintančius sakinius ir pasąmonės srauto vingius, padėdavau susitaikyti su donelaičiais, maironiais ir palangos juzėmis. O avansu ant baltos popierinės servetėlės manęs laukdavo apvalus aliejuje išmirkęs varškės rutuliukas su džemu. Daug džemo. Kas savaitę. Prasta iš manęs […]
pietūs
Iš esmės esu optimistė. Žinau, jog jei šiandien lyja, rytoj (gerai jau, poryt arba po savaitės) švies saulė. Jei atėjo ruduo ir pirmą spalio dieną prisnigo, džiaugiuosi, nes po kelių mėnesių – Kalėdos. Jei šiandien ketvirtadienis, žinau, kad tik viena diena liko iki savaitgalio, nes juk ketvirtadienis nebeskaičiuojamas, ne ne, jokiais būdais!! Nors neturiu nuosavo […]
maisto fotografija
O gegužio naktis – pavojinga, Tu nubrisi į sodą gilyn, Atsistosi po vyšniomis – sninga, Ir prikris šilto sniego širdin. Ir netirpsta, netirpsta tas sniegas, O per sniegą lyg žingsniai – girdi? – Ir nelauki tarytum tu nieko, Bet plasnoja kaip paukštė širdis. Ir iš tolo kažkas tyliai šaukia, – Taip nuo sniego širdy neramu. […]
pietūs
Šiandien, bedarydama didžiąją tvarką, supratau, kad gyvenu tarp daiktų. Tiesiogine prasme. Dar pernai jų tiek daug nebuvo. Rūbai, batai, knygos, žvakės, technika, kvepalai, papuošalai, skarelės, rankšluosčiai tiesiog stebuklingai prisidaugino. Atrodytų, neišlaidauju, bet vienas daiktelis, antras, ir nebetelpa į lentynas, užima vietą ir renka dulkes. Ir liūdi nenaudojami, ir bado akis. Nors imk ir daryk aukcioną […]