Ištuštėjęs miestas pasitinka tingiai žiovaujančiu rytu. Naktį be paliovos groję žiogai nutyla iki vakaro ir sudeda smuikus į dailius raudonmedžio futliarus. Medžiai nusipurto sunkias rasos ašaras – vasara ritasi į antrą pusę. Lyg dulkes nubraukiu atgalios darbo savaitės rūpesčius. Savaitgalis. Dvi dienos sau. Knygoms, įspūdžiams, šiltiems pasimatymams, vakariniams pasisėdėjimams prie vyno taurių atsikračius oficialaus biuro […]
ir vegetarams
„- Mes esame bel far niente meistrai, – atsakė jis. Koks gražus pasakymas. Bel far niente reiškia „nieko neveikimo grožį”. Tradiciškai italai visada sunkiai dirbo, ypač daug iškentėję vadinamieji braccianti (vadinami taip todėl, kad neturėjo nieko, išskyrus gyvulišką savo rankų – braccia – jėgą, kuri padėjo jiems išgyventi pasaulyje). Tačiau net taip sunkiai dirbantys žmonės […]
salotos
Rytai atšilo ir tapo šviesesni. Ir keltis liko jaukiau. Ir truputį lengviau. Norisi vis dažniau pasisukinėti prieš veidrodį ir į spintą pakabinti šiltą paltą. Prisijaukinti batelius. Į darbą einu pasivaikščiodama. Išlipu ankstesnėje stotelėje ir strykčioju vingiuotomis gatvelėmis. Kas rytą tokių vaikščiotojų vis daugėja: pasipila iš autobusų, troleibusų ir eina ta pačia kryptimi. Neskubėdami, kvėpuodami ankstyvo […]
pietūs
Malonu, kad gamini :) ~ greitasis vištienos čili ~ 400 g vištienos filė 4 skiltelės česnako 1 1/4 stiklinės vištienos sultinio skardinė (400 g) konservuotų pomidorų be odelių 2 aitriosios paprikos (čili; man pritrūko aštrumo – teko pridėti kajeno pipirų :) vidutinis svogūnas šaukštelis be kaupo maltos kalendros arba saujelė šviežios 1/4 stiklinės skrudintų žemės […]
pietūs
Šiandien, bedarydama didžiąją tvarką, supratau, kad gyvenu tarp daiktų. Tiesiogine prasme. Dar pernai jų tiek daug nebuvo. Rūbai, batai, knygos, žvakės, technika, kvepalai, papuošalai, skarelės, rankšluosčiai tiesiog stebuklingai prisidaugino. Atrodytų, neišlaidauju, bet vienas daiktelis, antras, ir nebetelpa į lentynas, užima vietą ir renka dulkes. Ir liūdi nenaudojami, ir bado akis. Nors imk ir daryk aukcioną […]
ir vegetarams
Mėgaujuosi tyliais priešpiečiais vienatvėje. Su knyga rankose. Puslapiai drugelio sparnais plazda vienas paskui kitą, kol visiškai panyru į Città di Venezia, pasiklystu aklose calle ir, po truputį uosdama lagūnos vandenį, pasiekiu drumzlinus kanalus. …Visai čia pat bažnyčios varpai suskambina penkias ryto. Viename prie kanalo stovinčių ir į campo žiūrinčių namų prasiveria langinės ir suūžia ankstyvasis […]