ir kita gyvenimo poezija + proza
Farinata – tai toks gudrus itališkas pavadinimas, po kuriuo slepiasi visai paprastas ir sveikuoliškas kepinys iš avinžirnių miltų, vandens, aliejaus ir žiupsnio druskos. Pagal skonį ir aplinkybes skanu įberti kedrinių pinijų, pabarstyti žolelėmis ar gaminti taip, kaip aš – su cukinijos griežinėliais, graikiniais riešutais ir […]
Atostogauti yra gera. Netgi viduržiemį. Viduržiemį – ypač. Kai rytais visus pažadina nenuoramos žadintuvai, kai tenka skubėt į darbus, bristi per pusnis, atsikasinėti automobilius ir keiktis spūstyse, aš palaimingai sapnuoju kažkelintą sapną. Tingiai rąžausi, pramerkiu akis ir nusprendžiu, kad dar anksti, kad keltis juk nereikia, […]
Labiau už viską norėčiau saulės ir išsitiesti žalioje pievoje. Skaičiuoti debesis, graužti smilgą ir į dangų paleisti dievo karvutę. Nudegti nosį ir pasipuošti strazdanomis. Prisiskinti glėbį ramunių. Įmerkti kojas į ežerą ir sklaidyti smiltis. O vakare, suokiant lakštingaloms, po obelimi gerti arbatą ir kalbėtis. Iki […]
Kai miestas brenda į juodą lyg šokolado glaistas naktį, tarsi karoliukais pasipuošusią įžiebtais žibintais, namuose išjungiu šviesas, užžiebiu žvakes ir leidžiu mintims skrieti tolyn. Dėlioju prisiminimų paveikslėlius, atminties užkaboriuose ieškau trūkstamos dėlionės dalies. Ką daryčiau kitaip, ką keisčiau, ko atsisakyčiau ir ką norėčiau pamiršti. Kai […]
