ir kita gyvenimo poezija + proza
Šiandien antrą dieną nesninga – ir tai jau didelis šio pavasario pasiekimas! Ir – pagaliau – žieminį paltą (darsyk) paslėpusi spintoje, ieškau suknelių. Į miestą, pasimatymą, trumpą kelionę iki parduotuvės ar pasiimti vaikų – šventė gali būti kasdien. Todėl ir maistas greitas. Skanus, nes primenantis Italiją […]
Pamenat sceną iš •Valgyk, melskis ir mylėk•, kur Julia valgė spagečius? Man tai viena erotiškiausių kulinarinių kino scenų :) Dievinu pastą. Jos ragavau visokios: klaikiai pervirtų spagečių Čekijos kalnuose; matyt, meile nusivylusio virėjo gamintos labai rūgščios lazanijos Romoje; neįtikėtino skanumo pastos, nudažytos sepijų rašalu, Venecijoj. […]
Makaronai – mano išsigelbėjimas, kai šilto maisto reikia čia ir dabar. Vaikai juos dievina tiesiog su sūriu (vaikystės klasika), aš – praktiškai bet kaip paruoštus. Svarbu – skanūs makaronai ir kokybiški kiti ingredientai. Kažkur skaičiau (ir, beje, mačiau savo akimis – bet tai galėjo būti […]
Esu chaotiška asmenybė. Neretai noriu aprėpti daugiau, nei gebu įveikti. Todėl iš vakaro priplanuoti planai kitą dieną paprastai pamažu ima trupėt kaip smėliniai pyragaičiai, nes iš to didelio noro ir džiaugsmo išgelbėti save ir pasaulį imu blaškytis ir… Lieku nieko nepešusi. Ar man trūksta disciplinos? […]
Kas sieja meilę ir makaronus? Taip, abu žodžiai prasideda ta pačia raide. Taip, abu paveikiausi ir nunešantys stogą, kol karšti. Ir dar tai, kad vieną kartą aplankiusi, ta meilė makaronams užtrunka ilgam. Negaliu sakyti, kad moku gaminti daug padažų makaronams. Mano virtuvėj varijuoja keli mėgstamiausi: […]
Kai kurie filmai (į)kvepia. Šokoladu, rytietiškais prieskoniais, citrininiais pyragais, vynu. Arba vyriškai – rozmarinais. Gorgoncola. Kepinamu česnaku su aitriosiomis paprikomis. Ir sočia pasta. Apie ką aš? Apie Estômago (Skrandį), ironišką brazilų dramą apie kalėjimo (ir ne tik) virtuvę, kurioje gardžių kvapų itin gausu. Gyvenimo restorane […]
