Maisto istorijos. Jų mano gyvenime likę lygiai tiek, kiek ir kiekvieno dirbančio ir skubančio žmogaus: savaitgalį šiek tiek daugiau ir kvapnesnių, šiokią dieną – mažiau poezijos ir improvizacijų, daugiau suplanuotų valgiaraščių. Savaitgaliai, man rodos, turi būti ryškūs. Jei jau ne už lango (amžinas kiaulystės dėsnis), bent jau lėkštėj. Daug ir dar daugiau geltonos spalvos. Rytietiškų […]
pietūs
Mano pietūs paprastai greiti. Vis dar mokausi ir Mažylį mokau ramaus laiko už stalo. Be žaislų, knygų, filmų. Bėgiojimų po namus. Tos pamokos nėra lengvos, bet kiekvienas postūmis džiugina. Nesu mama, kuri už viryklės praleidžia pusdienį. Neruošiu ypatingo maisto. Bet ir praktiškai negaminu to, ką man ruošdavo vaikystėje. Mano idėja paprasta: maistas turi būti subalansuotas, […]