ir kita gyvenimo poezija + proza
Savaitgalį prasidėjęs karantinas diktavo ir nuotaikas. Kilo daugiau egzistencinių kodėl ir kaip nei įprastai. „Problemas spręsk, su neišvengiamu susitaikyk” – šie žodžiai ne vienerius metus padėdavo išlaikyti sveiką protą, o šiais metais, gausiais išbandymų, jie kaip niekad aktualūs. Neeikvoti jėgų kovai su tuo, ko negali […]
Nežinau, kas savaitgalį geriau: ar kai iš vakaro žinai, kad galėsi nors pusvalandžiu ilgiau pagulėti lovoje (nes su rutina atsiranda galimybė dalintis abiem, ir – taisyklė, kurią vis bandoma nuginčyti, – pirmenybę į poilsį bent vieną dieną turi tas, kuris visą savaitę dirbo namams ir […]
Vieni labai ilgi laukimo metai. Šie žodžiai geriausiai atkartoja tai, kuo gyvenau 2018-aisiais. Žinot, kaip būna, kai iš vakaro jau manaisi žinąs, kokia bus diena ryt, bet nuo pat ryto paaiškėja, kad nebus nieko panašaus? Tai štai, šitaip nutiko ir man. Vietoj viskas pagal planą […]
Už lango – beįpusėjęs vasaris. Žiema po trupinėlį ritasi nuo kalniuko, kad ir kaip nenoromis dar retsykiais atsinešdama kelias saujas sniego ir šalčio, pilko dangaus ir pastirusių žvirblių. Itin pritrūkusi saulės, visą dieną žibinu šviesą, geriu arbatas su skaisčiais citrinos griežinėliais ir gaminu ryškiaspalvį lietinių […]
Smagu sugrįžti naujais metais po beveik mėnesio tylos :) Ir grįžti su kiek kitokiu patiekalu, ne visai būdingu Duonai ir žaidimams. Apie Tailando virtuvę šiek tiek sužinojau gyvendama Londone – populiari ji ten, ypač mėgstami visokie žalieji kariai, daržovių suktinukai ir patiekalai su noodles – […]
Kai šąla nosis ir pirštų galiukai, kai šilumos norisi gerokai dažniau nei iki šiol, kai vilnonės, močiutės kantriai megztos, kojinės virsta didžiosiomis gelbėtojomis ir kai vitrinos ima žibėti, o savaitgaliais žmogučiai keliauja namo nešini spalvingais dovanų maišeliais, širdelę kutena laukimo jausmas. Kai kalendoriaus žymeklis pajuda […]
