ir kita gyvenimo poezija + proza
Mėsos kukuliai man – sprendimas, kai nebelieka idėjų pietums. Šie su malta kalakutiena, mažyčiai, vieno kąsnio. Kukulių padaže dominuoja citrinos ir kaparėlių sūrumas, bet, nors baiminausi įkyraus jų skonio, taip nenutiko. Manau, padažas puikus. Valgė ir kartojo ne tik suaugėliai :) Šeimos prašymu patiekiau su bulvių […]
Esu salotų gerbėja. Nekalbu apie dietines – man salotos turi atstoti pietus arba vakarienę, kartais ir viena, ir kita. Be abejo, daržovių turi būti gausu, bet vasarą neretai pakanka vien pomidorų. Būtinai – sūrio. Ir duonos – greta, pakepintos, arba šviežios, laužiamos tiesiai nuo kepalo, […]
Tai nėra išvaizdžiausias patiekalas pasaulyje – bet šiuo atveju ne išvaizda karalienė. Baklažanai man – tobula daržovė. Tik paruošti juos reikia mokėti, kad nebūtų guminiai ir sugėrę per daug riebalų. Dėti kepti juos (čia – stambiais gabalėliais, kad neprigertų daug aliejaus ir išliktų tik jiems būdingas […]
Įkaitusi kovo pabaigos popietė Londone. Maisto turgus – gausus, šurmuliuojantis, turbūt labiausiai posh iš visų, esančių mieste. Šviežutėlė, rozmarinų adatėlėmis nusagstyta naminė duona – tiesiai iš kepėjo rankų; kelios tapenade rūšys ir – būtinai – gabalėlis pyrago desertui. Toliau – žydintis parkas, veidas į saulę, […]
Artišokų pirmąsyk paragavau Venecijoje. Buvo pavasaris, saulėtoji gegužė. Vietos turgeliai, plūduriuojantys tiesiog kanaluose, siūlė stirtas smaragdinių bazilikų, šparagų, ridikėlių ir artišokų. Primenantys kankorėžius, sukrauti dėžėse jie laukė pirkėjų, kelionės iš rankų į rankas ir į krepšelius, o iš jų – virtuvių ir pietų link. Išbadėję […]
Labai mėgstu užtepėles. Čia, Londone, įvairių įvairiausių, jau pagamintų, gali nusipirkti tiesiog prekybcentryje arba maisto turguje. Vienos jų prastesnės, kitos – gardesnės. Tokios, kurias norisi pakartoti ir namuos. Tarkim, humusas su pesto padažu, apibarstytas kedrinėmis pinijomis ir tarkuotu parmezanu… Šis mano mėgstamiausias. Tepi sau ant […]
