ir kita gyvenimo poezija + proza
Pastarąjį mėnesį įvyko tiek gerų dalykų, vėl iš naujo sutikau mielų ir brangių žmonių, turėjau jaukių vakarų, skanaus naminio ir kvapnaus maisto, vyno ir šampano, juokų ir vaikštynių mylimiausiu senamiesčiu. Duonos ir žaidimų buvo paleistas trumpų atostogų – nes kad ir kaip norėtųsi aprėpti viską, […]
Kokios mano dienos? Ryškios ir blankios. Lėtos ir nekantrios. Pilnos ir tuščios. Savos ir kažkokios svetimos. Prėskos ir skanios. Vakarais it pamišusi kepu pyragus ar sausainius, nesibaigiančiom puodelių virtinėm verdu arbatą ir ryte ryju knygas. Į užrašų knygelę tušinuku išvingiuoju žodžius, frazes ir ištisas pastraipas. […]
Šiokiadieniais, kai po darbo dienos galva vis dar pilna miesto ūžesio, mintyse tebesuku rytojaus darbų filmuką ir tenoriu čia ir dabar išsitiesti ant sofos, gaminu troškinius. Žemiškai paprastus, kartais labai daržovinius, kartais tokius, kuriuose telpa ir mėsa, ir daržovės, ir pats skaniausias padažas. Ir sušildančius […]
Už kelių posūkių, į pietus Miško gatvele nuo mūsų namų durų, kairėje palikęs parką su dvaru, voverėm ir lapėm, o dešinėje, tolėliau, kino teatrą, gali rasti ilgą gatvę ir daržovių turgų. Gausų ir triukšmingą – patį geriausią dalyką šioje Miesto dalyje. Neįprastas čia turgus. Niekas […]
Ši sriuba yra beveik iš nieko. Daržovės sezoniškos, todėl kainuoja praktiškai centus. Tikrai taip, nes mūsų taupymo akcija įgauna pagreitį. Medumi paskanintą auksinę morkų sriubą skiriu tiems, kurie mėgsta išgrynintą skonį ir jaukias spalvas; tiems, kuriuos sulijo; paniurusiems ir kamuojamiems rudeninės melancholijos; peršalusiems ir praradusiems […]
Minimalistinę, t.y. be jokių papildomų priedų, tokių kaip bulvės, morkos ar įmantrūs prieskoniai, ir tirštą moliūgų sriubą pamėgau tik nuosavame sode užsiauginusi šių nuotaiką keliančios spalvos vaisių. Šlakelis grietinėlės arba grietinės ją tik dar labiau pagerina. Skanumėlis. ~~~ ~~~ Net ir tokia cinikė sriubų atžvilgiu […]
