Virtuvėj skamba balsai, antram aukšte girgžda grindys ir trinksi durys, kažkas ką tik grįžo iš darbo, kažkas dar tik valosi batus ir pasakoja istorijas, o aš užleidžiu užuolaidas nuo miesto šviesų ir garsų. Dar gurkšnis karštos arbatos, dar dvi riekės pyrago. Dar vienas rytas ir vakaras už lango, ir dar savaitė kalendoriuje. Iki pavasario. Bet […]
Po ratais pinasi rūko kamuoliai, o veidrodėliai apsitraukia mažučiais rasos lašeliais. Namuose vakarais sandariai užvėrusi langus pagaunu save ieškant šilumos indiškos arbatos puodelyje drauge įsirausus į storesnį megztinį. Lietus ima atrodyti lietuviška ypatybė, su kuriuo ilgainiui susidraugauji – tereikia lietpalčio, margos skaros, patikimesnių batelių ir didelio skėčio. Vis dėlto širdyje šiltai geltona. Nuo vis dar […]
Kiekvienas metų laikas man tampa savotišku atskaitos tašku, kurį priėjusi pasižadu sau imti keistis ir keisti savo gyvenimą. Štai pavasariui atėjus imsiu tobulinti vairavimo įgūdžius ir čiupsiu magistro darbo vadžias, pakeisiu plaukų spalvą ir (galbūt) darbą, susitiksiu su seniai matyta drauge, pradėsiu sportuoti, lankyti privačias italų kalbos pamokas. Imsiu daugiau šypsotis ir po darbo neisiu […]
Mane visuomet žavėjo nedidukės parduotuvėlės – krautuvėlės, pasislėpusios siaurose senamiesčio gatvelėse, toli nuo miesto šurmulio, apsigobusios tyla ir ramybe. Tokios, į kurias užėjus netenka stumdytis, o jei ir susidaro eilutė, laukiantieji tokie malonūs, jog per tas kelias ar keliolika minučių spėji susidraugauti. Prieskoniai, arbata, ledai, aliejai, sūriai, malonios smulkmenos… Ten tvyro nenusakoma magija. Ateini, užveri […]