Šį kartą ant stalo ji rado mažą buteliuką. „Pirma čia jo tikrai nebuvo“, − pamanė Alisa. Prie buteliuko kaklelio buvo pririšta kortelė, o ant jos labai aiškiai, didelėmis raidėmis parašyti žodžiai: „IŠGERK MANE“. Ėmusi rašyti tinklaraštį nė nenumaniau, kur jis mane nuves. Prasidėjęs kaip žaidimas ir vieta susikaupusiai kūrybinei energijai išlieti, tinklaraštis augo kartu su […]
desertai
Cinamono, gvazdikėlių, imbiero, kvapiųjų pipirų, kardamono, anyžių ir kalendros derinys kvepia meduoliais ir primena Kalėdas. Aromatingąją indišką arbatą su pienu, sušildančią vėsų vakarą. Imbierinius sausainius. Indiškos arbatos (chai) ledai kanda liežuvį, yra minkšti, tirpūs ir nenuobodaus skonio – rytietiškų prieskonių puokštė skonio receptoriams nuobodžiaut tikrai neleis. Jei mėgsti prieskonius, jei tau nesvetimi ryškūs skoniai, kavinėse […]
desertai
Už lango – beįpusėjęs vasaris. Žiema po trupinėlį ritasi nuo kalniuko, kad ir kaip nenoromis dar retsykiais atsinešdama kelias saujas sniego ir šalčio, pilko dangaus ir pastirusių žvirblių. Itin pritrūkusi saulės, visą dieną žibinu šviesą, geriu arbatas su skaisčiais citrinos griežinėliais ir gaminu ryškiaspalvį lietinių tortą. Ne tik Užgavėnėms. Bet tinka ir joms – greta […]
desertai
Atlingavo liepa. Tokia, kokios ir laukiau: karšta, saulėta, gaivi vakarais, ką tik nulijus, ankstyvais rytais pasidengianti rasa. Beprotiškai galvą susukanti kvapniais liepų žiedais tyliomis dienomis be vėjo. Atostogomis. Neišbrendamomis pievomis. Tingiomis katino dienomis. Kažkur skaičiau, kad ilsėtis – tai nesvarstant priimti visa tai, ką tau siūlo pasaulis. Taškytis vandeniu. Degintis ant lieptelio. Riedėti dviračiais. Eiti […]
kepyklėlė
Labai šokoladinis ir labai kaloringas. Nubarstytas karstelėjusiomis kakavos dulkelėmis, trapia išore, švelniu, minkštu ir sodriu viduriuku. Mano žmogus sakė, kad ir labai skanus. Seniai jam buvau pažadėjusi, ilgai rinkausi receptą, ir štai. Šokoladinius kepinius man sunku vertinti, įveikiau vos pusę kvadratėlio, tad pasikliaunu jo nuomone. Žinau tik viena – namai šeštadienio rytą kvepėjo stebuklingai. ~ […]
desertai
Kaip voverė rate. Darbas, darbas, darbas ir Londonas – vis dar jo tiek daug aplinkui. Vis dar toks nepažintas ir dažnai svetimas. Didelis, keistas ir triukšmingas. O kitomis dienomis spalvingas, nenuspėjamas, arbatinukų ir kiekviename žingsnyje atsiprašinėjančių žmonių miestas. Fotografija ir saulės trupinių gaudymas. Jų kasdien vis daugiau – tų trupinių – ar pastebėjai? Ir vakarai […]