Kai šąla nosis ir pirštų galiukai, kai šilumos norisi gerokai dažniau nei iki šiol, kai vilnonės, močiutės kantriai megztos, kojinės virsta didžiosiomis gelbėtojomis ir kai vitrinos ima žibėti, o savaitgaliais žmogučiai keliauja namo nešini spalvingais dovanų maišeliais, širdelę kutena laukimo jausmas. Kai kalendoriaus žymeklis pajuda link gruodžio, aš pradedu dienas skaičiuoti atbuline tvarka. 24 dienos […]
kepyklėlė
Ir vis dėlto tai stebuklinga. Sugrįžti. Apkabinti. Prisiminti ar iš naujo atrasti. Kokį tūkstantąjį kartą juoktis iš tų pačių istorijų. Net sapnai ramesni. Ir pasaulis tyliai murkia sau po nosim, o širdies krebždukai nutyla – visiems reikia atostogų. Permetu per petį kasą, pasikaišau sijoną ir prisėdu ant žolės. Aplink vien smilgos smilgos smilgos, virš galvos […]