ir kita gyvenimo poezija + proza
Dribsniai su jogurtu, uogomis ir vaisiais. Paprasta! Produktai tokie, kurių daugumą virtuvėj greičiausiai turite kiekvienas, bet juk visad galima improvizuoti. Bandžiau su šaldytom mėlynėm ir juodaisiais serbentais. Abu variantai skanūs, bet į serbentus reikėtų saldiklio – klevų sirupo ar medaus, nes labai jau jie stipraus […]
Nežinau, kas savaitgalį geriau: ar kai iš vakaro žinai, kad galėsi nors pusvalandžiu ilgiau pagulėti lovoje (nes su rutina atsiranda galimybė dalintis abiem, ir – taisyklė, kurią vis bandoma nuginčyti, – pirmenybę į poilsį bent vieną dieną turi tas, kuris visą savaitę dirbo namams ir […]
Ruduo yra pyragai. Turbūt šitai rašau kasmet, bet juk taip ir yra. Saldūs ir ne, su vaisiais, daržovėmis ar sūriu. Būtinai kepti, nes šitaip sušyla namai, o paskui ir širdys. Morkinis yra būtent toks. Truputį sveikesnis, nes be baltų miltų ir (beveik) be cukraus, jei […]
Londone, visai netoli Shepherds Bush stoties, pakilęs eskalatoriaus laipteliais iš požemio aukštyn į saulę, pasukęs į dešinę už kampo ir kirtęs parkelį, gali rasti pub’ą. Nemažą, bet jaukų, šurmuliuojantį ir šiokią dieną, ir sekmadienio pavakare. Besididžiuojantį savo airiška kilme, pačia tikriausia airiška jautiena troškiniuose, airišku […]
O beįpusėjantis ruduo keičiasi. Tampa tamsesnis ir drėgnesnis ir tarsi rimtesnis ir po žingsnelį pilkesnis. Ir vis niūniuoji sau vien ruduo namuos/ man ruduo, rūkas ankstyvais rytais lyg burė pakimba virš galvų, virš namų, virš upės, virš miesto, o ruduo šlaistosi po kiemą, karstosi po […]
Atėjus geriems orams ir vasarai, visada svajoju apie gyvenimą geltoname namuke raižytomis langinėmis, stovinčiame kur nors užmiestyje, penkių trobų kaime, o aplinkui – žalia žalia, pievos ir miškai. Sėdėčiau sau šezlonge, gerčiau šaltą vyną ir skaityčiau knygas. Čia vakarais. Basomis kojomis liesdama rasotos žolės kilimą […]
