ir kita gyvenimo poezija + proza
Visai nesvarbu, kad ruduo kasdien primena apie save šen bei ten gelstančiais lapais, rausvais šermukšniais ir kasryt rasos lašais nutaškytu automobilio stogu. Vasara vis dar kvepia. Ir dabar labiausiai – alyviniais obuoliais. Kvepia taip, kad nejučia kvapas įgauna obuolių pyrago formą. O tada jau laikykitės, […]
Rytai ir jų virtuvės į mano gyvenimą įsiveržė prieš gerus metus. Negaliu sakyti, kad esu nelaiminga, – visi miso, soba, ramen, kimchi, tom yum ir panašūs reikalai gyvenimui suteikia naujo skonio ir kvapo. Vilnius jau nebemiega ant picų ir kebabų – ir tai yra labai […]
Iš tiesų tai patys paprasčiausi (ir turbūt nekalčiausi, jei atsižvelgsime į kalorijas) ledai. Kartu ir labiausiai gaivinantys – juk karštą dieną vaisių sultis gardu gerti vienas, atvėsintas ledukais. O jei pamėgintumėt tas sultis sušaldyti? Beje, jeigu ledų formelių neturit, ledus gaminkite nedidelėse stiklinaitėse. O šeivamedžių […]
Tai šis tas panašaus į šaltibarščius. Teoriškai, dėl pačios idėjos – kefyro ir šviežių daržovių; virti nereikia, atvėsinti – pageidautina. Skonis fainas. Kitoks, bet fainas. Rūgštokas, gaivus, vasariškas. Rūgštynių prireiks pačių šviežiausių, traškiausių, kokių rasit. O ožkų sūrio dėkit pagal skonį ar nuotaiką – mano […]
Kai audros už lango atspindi vidinę būseną, tai matyti ir virtuvėje. Mano vidinė drama šiandien labai šokoladinė. Šokoladas tikriausiai gimęs dramoms suteikti formą. Aistrai, nevilčiai, liūdesiui, prastai nuotaikai, galų gale – ilgesiui. Šiek tiek cukraus ir kofeino turbūt į naudą. Pyrago labui galiu pridurti, kad […]
„Kai abejoji, kepk obuolių pyragą.“ Nežinau, gal tą mintį kažkur perskaičiau, o gal ir pati ką tik sugalvojau. Bet kuriuo atveju, tai tikra tiesa. Matyt, nėra universalesnio ir visoms progoms labiau tinkančio deserto. Obuolių būna kiaurus metus. Obuolių pyragus mėgsta visi. Jie įgauna dar daugiau […]
