ir kita gyvenimo poezija + proza
Vienam prekybcentry baigiantis rudeniui radusi šviežių alyvuogių, nesugebėjau joms atsispirti. Per ilgai mano keliai nesitiesia į tas šalis prie Viduržemio jūros; bent jau linkėjimai iš jų ateina į namus. Tobulos, didelės, nuostabiai žalios (man olive green viena gražiausių spalvų interjere). Ir beprotiškai karčios – ką su […]
Lietuviškas pavadinimas labai gremėzdiškas – turkai juos vadina tiesiog çilbir , o aš manau, kad šitaip paruošti kiaušiniai – visiškai rimti Benedikto konkurentai. Šaltiniai sako, kad turkų sultonai jų valgė neįtikėtinais kiekiais – o turkai, žinia, pavalgyti, ir dar skaniai, tikrai mėgsta. Paruošiami visai greitai, jie tinka […]
Kai reikalas veja reikalą, darbas – darbą, diena dieną, jausmas jausmą, žodis žodį, ruduo – žiemą, pusryčiai pietus ir atvirkščiai; kai malonumų lieka mažiau, nei norėtųsi (tiek tų, paprastųjų, žemiškų, tiek ir kitų, tik mums vieniems žinomų); kai pirštas po ilgos dienos nuslysta ir įrašas prenumeratorių […]
Kai nežinau, kokį desertą pagamint svečiams, vaikui ar sau silpnumo akimirką, renkuos madlenas. Paprastai – citrinomis ir vanile kvepiančias, jau nebežinau, kiek kartų keptas ir visada pavykstančias. Šokolado noriu retai, juolab gryno, bet kepiniuose jis paprastai man netrukdo, atvirkščiai, padeda, šitaip saldumynų tiesiog suvalgau mažiau […]
Toms dienoms, kai nesinori forsuoti, verstis kūliais ir mėginti nustebinti. Ir dar – eilinįsyk pamėginti vaiką supažindinti su daržovėmis :) Paprikos, aišku, fui bet kokio pavidalo, bet hello hello, brokolis buvo beveik įskaitytas! Patiko ir man. Receptas pasiduoda variacijomis, o paprasti dalykai, juk žinot, yra […]
Yra receptų su didele istorija. Ir yra tokių dalykų, kurie tam tikru metu sukuria tam tikrą nuotaiką. Žinot, kaip būna, kai kur nors Venecijoj ant vienų iš gausybės laiptų lydi saulę ir geri čia pat, už kampo esančioj parduotuvėj, pirktą vyną? Vynas atrodo nežemiško skonio. […]
