Šios bemielės cinamoninės bandelės nuėjo ilgą kelią. Iš čia į mano receptų knygą, iš jos – vėl grįžo čia, tik nauju pavidalu – nuotraukomis. Visai gali būti, kad jų kerai per dešimtmetį pasklido ir po jūsų namus :) Tai daugybę kartų išbandytas paprastutis receptas, nepavykti tiesiog negali! Jokių mielių (ir kiaušinių, jei kam nors aktualu), […]
Uncategorized
Sveiki! Ar pastebėjote, kur dingo žiema? Jei ne šiąnakt prasiautusi pūga, atrodytų, kad jau tikrų tikriausias pavasaris. Be sniego, šalčio, šiltų pirštinių, kepurių ir karštų arbatos puodelių. Apie imančią trauktis žiemą primena tik puikios prabėgusios šventės, jaukios šeimyniškos akimirkos nuotraukose ir širdyse, ir pirmasis Duonos ir žaidimų žurnalo numeris. Ačiū, kad jį skaitėte ir sklaidėte […]
desertai
Kai oras ima kvepėti vasara, o lysvėse ir turgavietėse pamažėle atsiranda braškių, mes gaminame burnoje tirpstantį tortą. Didelį, gaivų, saldų ir labai braškinį. Tokį, kurio nereikia kepti. Atsirenkam pačias saldžiausias ir gražiausias uogas. Nuraškom kotelius ir suguldom į dubenį ant sutrupintų sausainių. Užpilam saldžia, vaniline grietine. Ir pamirštam šaldytuve bent kelioms valandoms. Tai maža ir […]
Uncategorized
Rodos, beprotybė sekmadienį ristis iš lovos ankstėliau. Basomis strikinėt vėsiomis virtuvės plytelėmis, išsukti sviestą su cukrumi ir vanile, miltais nusnigti stalviršius ir grindis, suraikyti obuolį, lipniais pirštais nupirštuoti arbatinuką, tarškinti kepimo formas ir girgždinti orkaitės dureles. O tada tyliai grįžt į patalus, įsirausti ir pakilti vėl tik nosį imus kutent gardžiam aromatui, užliejusiam kiekvieną […]
Uncategorized
Mėgstu analizuoti. Įvykius, santykius, žmones. Kapstytis jausmuose ir poelgiuose. Svarstyti ir persvarstyti. O metų pabaiga – būtent tas laikas, kai verta sustoti ir atsigręžti į benueinančias dienas. Prisiminti tai, ką nuveikei ir kam pritrūko ryžto, kur lankeisi ir ką palieki ateinantiems metams. Kuo didžiuojiesi ir ką norėtum pamiršti. Smagu, jei gali sau sušnibždėt: vis dėlto […]
desertai
Kai šąla nosis ir pirštų galiukai, kai šilumos norisi gerokai dažniau nei iki šiol, kai vilnonės, močiutės kantriai megztos, kojinės virsta didžiosiomis gelbėtojomis ir kai vitrinos ima žibėti, o savaitgaliais žmogučiai keliauja namo nešini spalvingais dovanų maišeliais, širdelę kutena laukimo jausmas. Kai kalendoriaus žymeklis pajuda link gruodžio, aš pradedu dienas skaičiuoti atbuline tvarka. 24 dienos […]