Vištiena biryani – vienas klasikinių indiškų ryžių ir mėsos patiekalų. Sultingos vištienos šlaunelės, garuose virti birūs aromatingi ryžiai, dosnus šaukštas jogurto patiekiant – derinys, subalansuotas ir mūsų žiemai. Tai receptas tiems, kurie, kaip ir aš, mėgsta birius aromatingus ryžius. Vištiena čia taip pat svarbi – ji, marinuota jogurte su aitriosiomis paprikomis ir indiškais prieskoniais, labai […]
meniu taupantiems
Kai kurie sudėtingi patiekalai lengvai leidžiasi pergaminami. Vienas tokių – musaka. Nežinau, ar esate jos ragavę Graikijoje, Turkijoje ar kitur Balkanuose – tai maltos mėsos, baklažanų ir pomidorų apkepas, kvepiantis cinamonu, gaminamas sluoksniuojant ir kartais įmaišant bulvių riekelių. Musakos viršus paprastai užliejamas bešamelio padažu. Rieboka, sunkoka, bet, patyriau savo gomuriu Kretoj, – labai skanu. Man […]
mėsiška
Mūsų indiški antradieniai – viena skaniausių savaitės dienų. Nuoširdžiai džiaugiuosi nutarusi eksperimentuoti prieskoniais ir skoniais. Jų šiame maiste tiek daug! Subalansuota žiemai ir karantinui – kurgi daugiau pakeliausi, tupėdamas tarp keturių sienų, jei ne virtuvėj. Šiandien – vištienos korma (chicken korma). Galvodama apie karį, prisiminiau draugo pasakojimą apie tai, kaip jis pirmąsyk nusileido Indijoje. Sako, […]
ir vegetarams
Nežinau, kaip tu, skaitytojau, bet aš jau pavargau nuo visų pusryčių, pietų ir vakarienių. Tarpušvenčiu leidom sau dažniau užsisakyti maisto į namus – kokia tai palaima ir didis džiaugsmas, negaliu apsakyti. Žino tie, kurie patyrė vargą virtuvėje. Keista, kad taip rašo maisto blogerė, sakot? Bet maisto blogerė irgi negimė su puodu rankose :) Sunkiausia užduotis […]
desertai
Pirmą sykį prancūziško Trijų karalių pyrago su migdoliniu įdaru paragavau gal prieš ketverius metus – pirkau jį prancūziškoj kepykloj sūnui. Nuo tada jis tapo kasmetine mūsų tradicija ir jau antrus metus jį kepu pati. Labai paprasta ir skanu. Prancūzai pyrage įkepa pupą arba keraminę figūrėlę – ją radęs gali didžiuotis vienam vakarui virtęs karaliumi. Šį […]
mėsiška
Negaliu, kaip noriu rameno! Sodraus skonio, kandančio liežuvį, su noodle’ais. Su daug šviežių kalendrų! Niekada nebuvau tradicinės lietuviškos virtuvės gerbėja – man ji per sausa, nuspėjama, nepaisant kelių mėgstamų išimčių (kurių puristai lietuviškom ir nepavadintų). Man regis, šiemet ji patyrė nedidelį sukrėtimą – kiek iš mūsų, užsidarę vienos šeimos ūkyje, per šias šventes gaminome tai, kas labai […]