Dabar sunku patikėti, kad pomidorai, Naujojo Pasaulio užkariautojų laivais pakliuvę Italijon, vos nenuriedėjo į kulinarijos užribį: buvo pravardžiuojami velnio vaisiais (nes atrodė įtartinai raudoni) ir kaltinami beveik tomis pačiomis nuodėmėmis, kaip ir laužų dūmams pasmerktos raganos. Net kultūringasis Renesansas neužstojo jų nuo įtarios visuomenės, tikėjusios, jog pomidorai sukelia ligas, išsiurbia gyvybines jėgas ir tiesiog nuodija […]
maisto fotografija
Velykoms esu kiek abejinga. Nesu religinga, todėl jos man neturi didesnės prasmės – tik dar vienas ilgesnis savaitgalis ir laikas kartu, kaip ir Kalėdos. Šeima, namai, skanus maistas, jei leidžia oras – pasivaikščiojimai gamtoje. Jokios skubos, ramybė, gražus gyvenimas. Valgyt skaniai norisi ne vien per šventes :) Šie didkepsniai kuo puikiausiai tinka ir Velykoms, ir […]
ir vegetarams
Nežinau, kaip tu, skaitytojau, bet aš jau pavargau nuo visų pusryčių, pietų ir vakarienių. Tarpušvenčiu leidom sau dažniau užsisakyti maisto į namus – kokia tai palaima ir didis džiaugsmas, negaliu apsakyti. Žino tie, kurie patyrė vargą virtuvėje. Keista, kad taip rašo maisto blogerė, sakot? Bet maisto blogerė irgi negimė su puodu rankose :) Sunkiausia užduotis […]
gardžios dovanos
Pesto – itališkos kilmės padažas. Kvapnus, sodraus skonio ir visai paprastai paruošiamas. Skanus ragauti net vienas pats – ir tikrai gardesnis už pirktinį. Šiaip jau pesto gaminamas su pinijomis, bet tąsyk, apibėgusi kelias Vilniaus parduotuves, neradau nei maišelio. Ir bazilikų ne pirmoje krautuvėje aptikau, nesezonas? Keičiam anakardžiais. Ir draugiškiau kišenei, ir galutinio rezultato negadina. Ir […]