ir kita gyvenimo poezija + proza
Tai knyga, į spaustuvę keliavusi lygiai metus. Labai tikiuosi, kad skaitytojų namus ir širdis ji pasieks šiek tiek greičiau ir atliks savo tikrąją – noriu tikėti, kad skanią, – funkciją. Nes man labai svarbu, kad knyga būtų naudojama pagal paskirtį – neturėjau tikslo sukurti tiesiog […]
Ar pastebėjot, kad rudeniop žemė pasidengia visais šokolado atspalviais? Pieniško šokolado spalvos lapai traška po kojomis, juodojo šokolado skraiste užsikloja užmiesčių laukai nuėmus derlių, lyg lazdynų riešutais ar razinomis nusėti akmenimis… O pirmas lapkričio sniegas padengia namų stogus plonu baltojo šokolado glajumi. Ką jums reiškia […]
Man galetės – bene paprasčiausi pyragai. Trapią tešlą paruošti itin paprasta, o įdarą susigalvoti gali tokį, koks tik šaus į galvą: saldų, pikantišką, kepti didelius ar mažučius pyragaičius. Šįsyk, sunokus vyšnioms ir persikams, renkuosi saldų pyragą. Į saldžią tešlą įtarkuotas žiupsnis apelsino žievelės švelniai dera […]
Vakar vakare miestas kvepėjo pakalnutėmis. Aidėjo neskubūs žingsniai, praeiviai laižė ledus, gurkšnojo iš rasotų taurių, šildėsi veidus atsukę į paskutinius saulės spindulius. Lėtas, ramus ir toks žalias mano miestas išėjo atostogų. Nusispyrė batus, atpalaidavo kaklaraiščio mazgą, švarką paliko kaboti ant kėdės atkaltės. Trims ilgiems vasaros […]
Paris-Brest – dieviško skonio plikytos tešlos karūna su burnoje tirpstančiu riešutiniu kremu. Mėgstate eklerus? Tuomet neatsispirsite ir Paris-Brest. Sakoma, kad šio pyrago istorijos kūrėjas – konditeris Louis Durand. Esą 1910 m. Paryžiaus pakraštyje, Maisons-Laffitte, buvo iškeptas pirmasis Paris-Brest, kurio apvali forma simbolizavusi ratą, mat pyragas […]
Žinau, kad aš kažkur užtrukau. Palydėjau vasarą ir tyliai išėjau į rudenį. Įdomus buvo ruduo. Ilgas, šiltas ir labai darbingas. Buvo dalykų, kurie ėjos it spragtelėjus pirštais. Buvo ir tokių, kurie subyrėdavo nė neįsibėgėję. Trys mėnesiai prabėgo neįtikėtinai greitai. Žinai, kas yra sunkiausia po ilgos […]