Iš tiesų tai patys paprasčiausi (ir turbūt nekalčiausi, jei atsižvelgsime į kalorijas) ledai. Kartu ir labiausiai gaivinantys – juk karštą dieną vaisių sultis gardu gerti vienas, atvėsintas ledukais. O jei pamėgintumėt tas sultis sušaldyti? Beje, jeigu ledų formelių neturit, ledus gaminkite nedidelėse stiklinaitėse. O šeivamedžių sulčių baidytis nereikia. Jei Londone visur karaliauja elderflower cordial, švediško […]
ir vegetarams
Tai šis tas panašaus į šaltibarščius. Teoriškai, dėl pačios idėjos – kefyro ir šviežių daržovių; virti nereikia, atvėsinti – pageidautina. Skonis fainas. Kitoks, bet fainas. Rūgštokas, gaivus, vasariškas. Rūgštynių prireiks pačių šviežiausių, traškiausių, kokių rasit. O ožkų sūrio dėkit pagal skonį ar nuotaiką – mano patirtis sako, kad idealiausi patiekalai gimsta nuolat ragaujant. 2 nedidelės […]
be cukraus
Ar esat ragavę žalių, neskrudintų grikių, košės? Gali būti, jog net nežinojote, kad tokių kruopų apskritai būna pirkti. Grikiuose gausu B grupės vitaminų, folio rūgšties, avokadas – puikus sveikųjų riebalų šaltinis, o kakavos pupelės suteikia energijos. Jokio cukraus ir gyvulinių riebalų. Net ir prie viryklės stovėt neprireiks. Tiesiog detoks-košė. Superkošė! 2 porcijos 120 g nekepintų […]
ir vegetarams
Įkaitusi kovo pabaigos popietė Londone. Maisto turgus – gausus, šurmuliuojantis, turbūt labiausiai posh iš visų, esančių mieste. Šviežutėlė, rozmarinų adatėlėmis nusagstyta naminė duona – tiesiai iš kepėjo rankų; kelios tapenade rūšys ir – būtinai – gabalėlis pyrago desertui. Toliau – žydintis parkas, veidas į saulę, duonos kąsneliai – į alyvuogių ir pomidorų užtepus. Mažos akimirkos, […]
duona
Man patinka naminės lietuviškos vynuogės, su kuriomis dažnas nežino, ką daryti. Spausti sultis? Gaminti vyną? Atiduoti giminaičiams? O gal išmesti – ir tiek to vargo… Jas galima naudoti ir ruošiant pietus, tarkime, su vynuogėmis keptas dešreles. Arba dėti į pyragus ar duonas. Šios vynuogės sultingos, tik kiek rūgštokos – šį smulkų trūkumą ištaiso medus arba […]
ir vegetarams
Lietaus už lango ir apniukusio dangaus nepastebėti neįmanoma. Ar jau ruduo? Gal dar ne. Bet jei jūs, kaip ir aš, vasarą neskaitot knygų – šį malonumą atidedat lietingoms dienoms ir rudeniui, atsiverskit Jan Moran Vyndarius. Man atrodo, kad knyga skirta labiau joms nei jiems, ir labiau toms, kurios neabejingos meilės istorijoms, Italijai ir vynui. Trys […]