O beįpusėjantis ruduo keičiasi. Tampa tamsesnis ir drėgnesnis ir tarsi rimtesnis ir po žingsnelį pilkesnis. Ir vis niūniuoji sau vien ruduo namuos/ man ruduo, rūkas ankstyvais rytais lyg burė pakimba virš galvų, virš namų, virš upės, virš miesto, o ruduo šlaistosi po kiemą, karstosi po medžius ir šiugždena auksinius lapus… Kasryt atitrauki užuolaidas, užsiplikai puodelį […]
be miltų
Už upės baltu marmuru švyti rūmai, o prieplaukoje rikiuojasi laiveliai. Suoleliai krantinėje nuguldyti paltais ir megztiniais, krykštauja žuvėdros ir mirga vanduo. Tarsi eliksyro įkvepi lengvo ir minkšto pavasario oro. Lėtai iškvepi. Apsigaubi saulės skraiste ir prisimerki žvelgdamas į vandenį. Kažkur toli, toliau nei už upės – sulaikai kvapą – skamba trimitas. Pirmoji žaluma ir kvepianti […]
be miltų
Visos dienos vėl supanašėjo. Po atostogų ar smagių savaitgalių visada taip. Žadintuvas, dušas, būtinai susiglamžęs sijonas, stebuklingai, kaip ir kasryt, dingusios šukos, alkanas katinas po kojomis. Vėluojantis autobusas su tais pačiais veidais, pasivaikščiojimas iki darbo ir suolelis pakeliui priešais Katedrą pasimėgauti trumpais ankstyvos saulės bučiniais. Labas rytas, kavos, arbatos, obuolio?:) Aukštais laiptais nukaukšintys batelių kulniukai, […]