ir kita gyvenimo poezija + proza
Apvalūs ir skaisčiai oranžiniai. Atridenti iš sodų ar prekyviečių. Dažniausiai milžiniški, saldoki ir tokie nepamainomi rudenį. Vienas milžinas dovanoja daugybę pietų ir vakarienių. Tik nepamiršk išlaisvinti vaizduotės. Ši moliūgų sriuba stebina nuo pirmo šaukšto: iš pradžių nuspalvina skonio receptorius medumi, o jau po akimirkos nutvilko […]
Tai knyga, į spaustuvę keliavusi lygiai metus. Labai tikiuosi, kad skaitytojų namus ir širdis ji pasieks šiek tiek greičiau ir atliks savo tikrąją – noriu tikėti, kad skanią, – funkciją. Nes man labai svarbu, kad knyga būtų naudojama pagal paskirtį – neturėjau tikslo sukurti tiesiog […]
Ar pastebėjot, kad rudeniop žemė pasidengia visais šokolado atspalviais? Pieniško šokolado spalvos lapai traška po kojomis, juodojo šokolado skraiste užsikloja užmiesčių laukai nuėmus derlių, lyg lazdynų riešutais ar razinomis nusėti akmenimis… O pirmas lapkričio sniegas padengia namų stogus plonu baltojo šokolado glajumi. Ką jums reiškia […]
Vasarą, kai pomidorai saldūs tarsi apšlakstyti medumi, desertui dažnai renkuosi vien tik juos. O pietums įpjaustau į salotas drauge su kitomis vasariškomis uogomis ir vaisiais, keliais bazilikų lapeliais ir traškios duonos gabalėliais. Pavyksta beveik itališka panzanella, tik lietuviškesnė ir todėl tikresnė. Nes vasaros pietūs gaivūs, […]
Man galetės – bene paprasčiausi pyragai. Trapią tešlą paruošti itin paprasta, o įdarą susigalvoti gali tokį, koks tik šaus į galvą: saldų, pikantišką, kepti didelius ar mažučius pyragaičius. Šįsyk, sunokus vyšnioms ir persikams, renkuosi saldų pyragą. Į saldžią tešlą įtarkuotas žiupsnis apelsino žievelės švelniai dera […]
Vasara už lango, lietaus nuplautos besibaigiančios braškės, indelis sūrio, pusė puodelio saldintos kvapnios arbatos ir sausainių trupiniai. Mažiau laiko prie orkaitės, daugiau laiko sau ir mums. Septyni šaukšteliai didžiausiems smaguriams (ir dar vienam mažam, bet oriam pretendentui). Ar ir jus kartais aplanko tas jausmas, kai […]
