ir kita gyvenimo poezija + proza
Man patinka naminės lietuviškos vynuogės, su kuriomis dažnas nežino, ką daryti. Spausti sultis? Gaminti vyną? Atiduoti giminaičiams? O gal išmesti – ir tiek to vargo… Jas galima naudoti ir ruošiant pietus, tarkime, su vynuogėmis keptas dešreles. Arba dėti į pyragus ar duonas. Šios vynuogės sultingos, […]
Lietaus už lango ir apniukusio dangaus nepastebėti neįmanoma. Ar jau ruduo? Gal dar ne. Bet jei jūs, kaip ir aš, vasarą neskaitot knygų – šį malonumą atidedat lietingoms dienoms ir rudeniui, atsiverskit Jan Moran Vyndarius. Man atrodo, kad knyga skirta labiau joms nei jiems, ir […]
Prancūzai tokį pyragą vadina klafučiu (clafoutis), kiti – tiesiog omletu su vaisiais arba uogomis. Kaip ten bebūtų, šiam paprastam desertui ypatingo skonio suteikia migdolų sausainiai. Ir, žinoma, vyšnios. ~ amaretinis vyšnių klafutis ~ 100 g vyšnių be kauliukų 180 ml pieno 60 g miltų 3 […]
Šiam pyragui teprireiks iškepti trapų krepšelį. Tada jį prikrauti maskarponės, braškių ir apšlakstyti tirpintais irisais. Kada paskutinįsyk jų ragavot? Tai va, apie tai ir kalbu. Vietoj braškių tiks ir didelės, sultingos vyšnios. Daug daug vyšnių. ~ braškių pyragas su maskarpone ir irisais ~ pagrindui: 50 […]
Amerikiečiai, norėdami apibūdinti dviejų tobulai derančių dalykų sąjungą, turi posakį: a match made in heaven. Kulinarijoje tokių porų yra daug. Obuoliai ir cinamonas. Vyšnios ir persikai. Kakava ir tahini. Pomidorai ir vanilė. Perlinės pupelės ir žemės riešutų sviestas… Braškės su rabarbarais. O aš dar pridėčiau, […]
Jis šokoladinis. Jis nekeptas. Ir jis žalias. Na, arba bent jau toks būtų, jei jį gamindama nebūčiau šiek tiek nusižengusi žalio maisto taisyklėms, mat prisiekę žaliavalgiai nenaudoja medaus ir pirktinio kokosų pieno. Kad ir kaip ten būtų, jis skanus iki paskutinio gabalėlio. Ar ką tik […]
