ir kita gyvenimo poezija + proza
Taip, mielinė tešla – su burokėliais. Todėl ir spalva tokia. Skoniui didelės įtakos neturi, šioks toks jų žemiškumas juntamas, bet neįkyriai. Panašiai kaip neseniai publikuotoj burokėlių latte – ar gali būti (rožinių) receptų su burokėliais per daug? :) Labai patiko vaikams. Šiokia tokia apgavystė, nes […]
Žiema turi savo patiekalus. Ir jeigu mėgstate troškinius, kuriuos užtenka pašauti į orkaitę, o po kelių valandų kibti į sočius pietus, žinau, kad šis receptas jums patiks. Labai lėtai ir ilgai sodriame, kvapniame pomidorų ir raudonojo vyno padaže troškina ėriena yra labiau nei nuostabi. Iki […]
Kažkas yra pasakęs, kad skaityti knygą – lyg vilkėti šiltą megztinį, sušyla kūnas ir siela. Žiema man visiškas tokių megztininių knygų metas. Sluoksnis po sluoksnio ir tu jau kopūstas :) Puodelis su rožiniu gėrimu irgi turi savo pavadinimą. Burokėlių latte! Lyg ir juokinga, bet jei […]
Istorija apie kalėdinę antį. Netoli mūsų namų Londone buvo mėsinė. Labai britiška (mėsininkas Pete’as šnekėjo tokiu sodriu Rytų Londono dialektu, kad ilgainiui praradusi viltį jį suprasti, ėmiau linksėti atsakymus į visus jo klausimus), nedidelė, valdoma šeimos, kurios herojai su prijuostėmis ir peiliais – rankose ir […]
Mano pirmos panettone liko vaikystėje – atsimenu jas namie raudonose dėžutėse; iš Italijos, sakė, tokios tada dar tolimos ir egzotiškos. Skonis neišliko, išliko kvapas – vanilės ir citrusų, lengvas pažado aromatas. Riekelė ar dvi su arbata, tada dar kelios, o tada trupinius surinkdavau pirštu – godžiai, […]
„Už kiekvieno stipraus vyro tikrai stovi stipri moteris“, galvojau, užversdama paskutinį J. Bernotienės ir I. Jakubavičienės knygos „Ponios Smetonienės virtuvė“ puslapį. Ir kaip turėjo būti įdomu gyventi pirmųjų emancipuotų moterų laikais. Ponia Sofija Smetonienė – išskirtinė savo laikmečio dama, charizmatiška ir iš prigimties lyderė, tapusi prezidentiene – […]
