šviežios alyvuogės sūryme. eksperimentas

Vienam prekybcentry baigiantis rudeniui radusi šviežių alyvuogių, nesugebėjau joms atsispirti. Per ilgai mano keliai nesitiesia į tas šalis prie Viduržemio jūros; bent jau linkėjimai iš jų ateina į namus.

Tobulos, didelės, nuostabiai žalios (man olive green viena gražiausių spalvų interjere). Ir beprotiškai karčios – ką su jomis? Prisipažįstu, nusipirkau labiau meniniais sumetimais – ar dažnai maisto fotografui pasitaiko galimybė fotografuoti tikras alyvuoges su tikromis alyvmedžių šakelėmis ant savo stalo?!

Bet menai menais – kur jas galima panaudoti namų sąlygomis? Iš esmės, googlas pasakė, kad kaip ir niekur. Padaiginti jų kauliukus (nebandžiau) arba sūdyti (mirkant sūryme). Sūdyti skambėjo parankiai – tik laiko, rašė, ir kantrybės gali prireikti nuo savaitės iki mėnesio. Šitiek aš rasiu.

Šįkart receptas bus eksperimentinis – nežinau, ar šiuo metu, kai skaitote, alyvuogių dar kur nors Lietuvoje rasite, be to, itin tikslių proporcijų kaip ir nebus, nes šaltiniai minėjo skirtingas. Eigą surašysiu žingsnis po žingnio principu, apie rezultatą pasakosiu išsamiai.  Nuotraukų bus daug, tad jau atleiskit – kaip ir sakiau, meniniai sumetimai. Jei smalsu – važiuojam :)

ŠVIEŽIOS ALYVUOGĖS SŪRYME

dosni sauja alyvuogių

stiklinė vandens

4 šaukštai jūros druskos

1. Alyvuoges geriausia pirkti atsirenkant gražiausias – tada nereikės nupjaustinėt jų trūkumų, įtrūkimų, kitų įtartinų dalykėlių ir prarasti kiekio. Šviežiose, sako, gyvena kirminukai; šviežiose atvežtinėse, tikiu, tokių jau nelabai likę, bet, radę keistą skylutę, verčiau patikrinkite.

2. Druską ištirpinau vandenyje (ji visa neištirpo, bet tai nėra blogai). Išėjo labai sūrus tirpalas – jis reikalingas ištraukti alyvuogių kartumui ir pačioms alyvuogėms įsisūrėti.

3. Metas spausti alyvuogių aliejų! Iš tiesų beveik taip jaučiausi, kai su stikline tvirtai prispaudžiant kiekvieną alyvuogę, kad ji sutrūktų, tryško jų sultys. Svarbu nepažeisti kauliuko, todėl perteklinės jėgos naudoti nereikėtų. Sutraiškyti alyvuoges reikia tam, kad jos greičiau prarastų kartumą, įsisūrėtų ir taptų tinkamos antipasto. Šitaip, rašo, jos bus paruoštos per savaitę. Antraip tektų laukti mėnesį. Tiesa, galite jas ir įpjauti, pavykti, sako, turėtų taip pat gerai.

4. Sutraiškytas alyvuoges sudėjau į užsukamą stiklainį ir pripyliau druskos tirpalo (svarbu, kad jas apsemtų; druskos likučius irgi sukrėčiau). Užsukau, pakračiau ir pamiršau parai.

5. Po paros alyvuogės vis dar buvo kietos.

6. Po dviejų parų ėmė minkštėti ir pamažu raukšlėtis. Paragavus buvo beprotiškai sūrios, bet gerokai mažiau karčios. Pirmąjį tirpalą nupyliau ir užpyliau antruoju, paruoštu identiškai kaip pirmasis.

7. Po keturių parų kartumo likę visai mažai.

8. Vėliau dėl rūpesčių tikrinti pamiršau, paragavau aštuntą parą. Alyvuogės dar labiau suminkštėjo, kartumo nebejaučiu.

9. Dėl visa ko mirkti palikau dar kelias paras. Dešimtą parą jų skonis vis dar nėra kaip iš stiklainiuko parduotuvėj :) Savotiškas, bet gerąja prasme. Be to, ir kietesnės už marinuotas, tai normalu. Į salotas tinkamos.

10. Sūrų vandenį nupyliau, alyvuoges perskalavau. Sumečiau į salotas su feta. Eksperimento pabaiga :)

Labai gaila, kad skonio negalėjau palyginti su kitų žmonių namų sąlygomis mirkytomis sūryme alyvuogėmis. Vis dėlto laikau, kad eksperimentas pasiteisino. Jei turėčiau dar saują alyvuogių, palikčiau mėnesiui įsisūrėti, smalsu, kokį rezultatą gaučiau.

O jūs, ar bandėte eksperimentuoti su alyvuogėmis? Papasakokit!

Instagram: duonos.ir.zaidimu

Pasidalinkite: