išgerk mane ir suvalgyk: arbatėlė pas alisą

Šį kartą ant stalo ji rado mažą buteliuką.

„Pirma čia jo tikrai nebuvo“, − pamanė Alisa.

Prie buteliuko kaklelio buvo pririšta kortelė, o ant jos labai aiškiai, didelėmis raidėmis parašyti žodžiai: „IŠGERK MANE“.

Ėmusi rašyti tinklaraštį nė nenumaniau, kur jis mane nuves. Prasidėjęs kaip žaidimas ir vieta susikaupusiai kūrybinei energijai išlieti, tinklaraštis augo kartu su manimi. Maisto nuotraukas, darytas tamsioje virtuvėje apšviečiant virš galvos kybančiam šviestuvui, keitė vis šviesėjančios improvizacijos ant palangės, prie lango nustumto stalo ar pievoje.

Visuomet mėgau dirbti viena. Užsidaryti kambario duris, išjungti muziką, susikelti plaukus, apsivilkti patogų nertinį ir būtinai nusispirti šlepetes – juokinga, bet mėgstu dirbti basa. Ir tik tuomet prapulti fotografijoje. Tokiomis akimirkomis manęs neverta kalbinti. Geriausia įsivaizduoti, jog manęs-tiesiog-nėra. Aš esu kitur.

Fotosesija Debesims man buvo nemenkas iššūkis. Keturios blogerės vienoj patalpoj, gražioji Elena ir daug judesio, kalbų, indų pilnų dėžių ir nenurimstančio idėjų malūnėlio. Nė kiek nepanašu į man įprastą aplinką. Visgi smagūs tie dalykai: į bokštelius dėlioti puodelius ir lėkštutes, pripildyti arbatinukus ir kurti lengvą stalo eklektiką. Į lėkšteles suguldyti išvakarėse keptus sausainius ir bandeles, raikyti ir pudruoti keksą.

Pavyko puikiai. Ir rezultatas, neslėpsiu, džiugina. Neįprasta aplinka, skanumynai ir mieli žmonės. Ar begali būti geriau? Tądien susirinkome Alisos bute. Ne ne, jame Alisa negyvena. Buto interjeras sukurtas L.Kerolio Alisos motyvais – tai pirmasis interjeras Lietuvoje, įkvėptas knygos. Labai šviesus ir trapus. Įžengęs į tamsią laiptinę ir kildamas senutėliu liftu nė nepagalvotum, kad pravėręs duris pakliūsi į visai kitą pasaulį.

Arbatos buvo daug. Ir kepinių. Pašėlusių pykšėjimų fotoaparatais, šliaužiojimų keliais ir triušio gaudynių. Reportažą, tikiu, jau matei naujuose rudeniškuose Debesyse. Ten pat rasi ir galėsi išmėginti likusius receptus. Kad būtų lengviau rasti, pašnibždėsiu: versk 146 puslapį ir nerk stačia galva it triušio olon į mūsų vaizduotėje gimusią margą ir saldžiais trupiniais nubarstytą arbatėlę pas Alisą.

~

− Įsipilk truputį daugiau arbatos, − oriai kreipėsi į Alisą Zuikis Paikis.

− Aš dar nė kiek ir nebuvau įsipylusi, − įsižeidė Alisa, − vadinasi, negaliu įsipilti truputį daugiau.

− Norėjai pasakyti, kad negali įsipilti mažiau, − tarė Skrybėlius. − Labai lengva įsipilti daugiau negu nieko.

„Kai aš būsiu Hercogienė, − tarė ji pati sau (nors ir abejodama savo žodžiais), − aš virtuvėje visai nelaikysiu pipirų. Puikausią sriubą galima išvirti be jų… Manau, kad nuo pipirų žmonės dažniausiai ir būna ūmūs, − Alisa liko labai patenkinta išaiškinusi naują taisyklę. − Nuo acto žmonės pasidaro surūgę… nuo ramunėlių jie būna kartūs, o… o nuo saldainių ir kitų švelnių saldumynų vaikai darosi švelnūs. Labai norėčiau, kad suaugusieji tatai žinotų. Tada jie gal taip nešykštėtų saldainių…“

~ sausainiai su juodųjų serbentų uogienės lašeliais ~

apie 30 sausainių

125 g labai minkšto sviesto

80 g cukraus

1 arb. š. vanilinio cukraus

1 kiaušinis

200 g miltų

½ arb. š. kepimo miltelių

juodųjų serbentų uogienės

Dubenyje iki purumo išsuk sviestą, cukrų ir vanilinį cukrų. Elektriniu plaktuvu įmaišyk kiaušinį. Įsijok miltus, sumaišytus su kepimo milteliais, ir gerai išsuk, kol tešla sulips į gumulą.

Miltuotais delnais suformuok nedidelius rutuliukus. Dėk juos ant kepimo popieriumi išklotos skardos, palikdami kelių centimetrų tarpus. Kiekvieną sausainį įspausk rodomuoju pirštu. Į gautą duobutę įkrėsk maždaug pusę arbatinio šaukštelio uogienės.

Skardą su sausainiais 10 minučių palaikyk šaldytuve.

Sausainius kepk iki 180C temperatūros įkaitintoje orkaitėje apie 15−20 minučių, kol gražiai pagels.

~ angliškos bandelės (scones) su kriaušėmis ir šokoladu ~

2 kietos kriaušės

3 st. miltų

¼ st. cukraus

1 ½ arb. š. kepimo miltelių

80 g šalto sviesto

50 g pieniško šokolado

¼ st. pieno

1 kiaušinis

keli šaukštai pieno

1 valg. š. cukraus

Įkaitink orkaitę iki 170C temperatūros.

Kriaušes perpjauk pusiau, išpjauk sėklalizdžius ir kotelius, nulupti nereikia. Supjaustyk kubeliais.

Miltus, kepimo miltelius ir cukrų suberk į dubenį. Sudėk kubeliais supjaustytą šaltą sviestą ir pirštais trink tol, kol gausi trupinius.

Į tešlos trupinius sudėk supjaustytas kriaušes, sulaužytą šokoladą, išmaišyk. Supilk pieną, lengvai plaktą kiaušinį ir greitai užminkyk tešlą.

Tešlą suspausk į kamuolį. Jį padėk ant miltais pabarstyto stalo ir spausdamas delnais suformuok 20 cm skersmens apskritimą. Jį perkelk ant kepimo popieriumi padengtos skardos ir supjaustyk į 8 riekes. Viršų patepk pienu ir pabarstyk cukrumi.

Pašauk į įkaitusią orkaitę ir kepk apie 30 minučių, kol sutvirtės ir gražiai pagels.

− Na, seni, nešk razinų keksą, − paliepė Vienaragis atsisukdamas į Karalių. − Kad man jokios jūsų juodos duonos nebūtų!

− Kelinta šiandien diena? − Skrybėlius kreipėsi į Alisą. Tai sakydamas, išsitraukė iš kišenės laikrodį, pasižiūrėjo į jį susirūpinęs, stipriai pakratė ir prisidėjo prie ausies.

Alisa pagalvojusi tarė:

− Ketvirta.

− Dviem dienom apsirinka! − atsiduso Skrybėlius. − Sakiau aš tau, kad sviestu negalima tepti! − pridūrė jis, piktai žiūrėdamas į Zuikį Paikį.

− Ten buvo pats geriausias sviestas, − nuolankiai tarė Zuikis Paikis.

− Na taip. Bet gal į vidų pateko koks trupinys, − bambėjo Skrybėlius. − Nereikėjo tau lįsti su peiliu, kuriuo raikoma duona.

− Na, dabar jūs atrodote gerėliau! − tarė ji persegiojusi daugumą žiogelių. − Bet jums reikėtų turėti kambarinę.

− Tave mielai paimsiu! − pareiškė Karalienė. − Du pensai per savaitę ir uogienė pradieniui.

Alisa neiškentė nenusijuokusi:

− Aš nenoriu  jums parsisamdyti, be to, uogienės nemėgstu.

− Uogienė labai skani, − tarė Karalienė.

− Šiaip ar taip, šiandien aš nenoriu jokios uogienės.

− Tu jos ir norėdama negautum, − atsakė Karalienė. − Tokia taisyklė: uogienė rytoj ir uogienė vakar, bet jokios uogienės šiandien.

− Bet turi kada nors būti ir „uogienė šiandien“, − paprieštaravo Alisa.

− Ne, niekados! − atsakė Karalienė. − Uogienę duodu kas antrą dieną, o šiandien − ne antra diena, pati žinai.

− Esu vargšas žmogelis, Jūsų Didenybe, − pradėjo Skrybėlius drebančiu balsu. − Pradėjau gerti arbatą… maždaug prieš savaitę… Duonos ir sviesto vis mažėjo ir mažėjo… o vis reikia arbatos…

− Kas rėkia arbatos? − paklausė Karalius.

− Man reikia arbatos, − atsakė Skrybėlius.

− Žinoma, kad reikia, tai rėkia, − suriko Karalius. − Gal manai, kad aš kvailas, ar ką? 

Skanaus!

Pagaminta ir nufotografuota Debesims

Skanumai: Miglės, Astos ir Viktorijos

Citatos: Luisas Kerolis. Alisa Stebuklų šalyje ir Veidrodžio karalystėje. Vilnius „Vyturys“, 1991. Iš anglų kalbos vertė Kazys Grigas

*stiklinė – 250 ml

Pasidalinkite: