pizzette, arba mažos itališkos picos
Už kelių posūkių, į pietus Miško gatvele nuo mūsų namų durų, kairėje palikęs parką su dvaru, voverėm ir lapėm, o dešinėje, tolėliau, kino teatrą, gali rasti ilgą gatvę ir daržovių turgų. Gausų ir triukšmingą – patį geriausią dalyką šioje Miesto dalyje.
Neįprastas čia turgus. Niekas nesidera, nes daržovės parduodamos dubenimis: vienas dubuo – vienas svaras, arba pound a bowl. O dubuo pilnutėlis, o daržovės ir vaisiai švieži, o eilės iki jų pas mėgstamiausią prekeivį tokios ilgos… Kalendrų, krapų ir petražolių ryšeliai, imbierų šaknys, saldžiosios bulvės, dragon fruits, avokadai, cukinijos, čili pipirai… Kai ko paragauji, kai ką pauostai, pačiupinėji, išsirenki; sudeda į maišelius, atskaičiuoji pinigėlius ir žingsniuoji iki namų, iki virtuvės. Ruoši pietus, pjaustai svogūnus, verki, nes taip reikia, įkaitini aliejų, kepini česnakus, verdi sriubą, tarkuoji sūrį, sijoji miltus, minkai mielinę tešlą…
Tokios mūsų šeštadienio popietės.
O drėgną pavakarę įsisupi ir vilnonį megztinį, išsiverdi kvapnios arbatos, čiumpi sniego baltumo puodelį ir išeini į kiemelį pažiopsoti į dar visai lapų nenubarsčiusį alyvmedį už medinės tvoros. Nesu tikra, ar sulaukia derliaus jį auginantis turkas, nežinau, ar primena jam Viduržemio jūros pakrantes ir sausas vasaras, švelnias žiemas ir gimtąjį kaimelį, bet vien mintys apie tą pasaulio pusę, saulę ir giedrą dangų tikrai sušildo.
~ pizzette ~
picos tešlai:
šaukštas cukraus
2 šaukšteliai džiovintų mielių arba 15 g šviežių
215 ml šilto vandens
450 g miltų
šaukštelis be kaupo druskos
3 šaukštai + papildomas šaukštas alyvuogių aliejaus
250 g mozzarella sūrio
česnakų ir rozmarinų įdarui:
4 česnako skiltelės
2 šaukšteliai smulkintų šviežių rozmarinų
alyvuogių aliejaus
60 g tarkuoto Parmigiano-Reggiano arba Džiugo (ar kito mėgstamo skonio sūrio)
druskos
šviežiai maltų juodųjų pipirų
pomidorų, bazilikų ir alyvuogių įdarui:
200 g juodųjų alyvuogių be kauliukų
10 vyšninių pomidorų
3 česnako skiltelės
2 šaukštai smulkintų šviežių bazilikų
alyvuogių aliejaus
druskos
šviežiai maltų juodųjų pipirų
Visų pirma paruošk tešlą.
Cukrų ir mieles suberk į puodelį ir užpilk 90 ml šilto (drungno, ne karšto!) vandens. Išmaišyk ir palik šiltoje vietoje 5 min. (pastatau šalia radiatoriaus (: ). Mielės turėtų imti putoti. Jei po 5 min. taip neįvyktų, vandenį išpilk ir žingsniuok į parduotuvę šviežių mielių (: Arba naudok vėsesnį/šiltesnį vandenį. Bet kuriuo atveju bandyk iš naujo, antraip tešla neiškils. Tikiu, jog pavyks iš pirmo karto (:
Dideliame dubenyje sumaišyk miltus su druska. Supilk 3 šaukštus alyvuogių aliejaus, likusį vandenį ir tirpintas mieles. Mediniu šaukštu maišyk tol, kol sudedamosios dalys sulips ir ims formuotis tešla. Ją išversk ant miltais lengvai pabarstyto stalo ir minkyk bent 5 minutes, kol gausi minkštą, nelipnią tešlą. Jei reikia, papildomai įberk miltų.
Tešlą suformuok į kamuolį, jį patepk alyvuogių aliejumi, guldyk į dubenį ir pridenk medvilniniu rankšluosčiu. Palik šiltai 1 1/2 – 2 val., kol tešlos padvigubės.
Tuo metu paruošk įdarą.
Česnakų ir rozmarinų įdarui česnako skilteles susmulkink, sumaišyk su smulkintais rozmarinais, šlakeliu alyvuogių aliejaus, žiupsneliu druskos ir šviežiai maltų juodųjų pipirų. Prieskonių naudok pagal skonį, jų kiekis pasirenkamas individualiai. Sutarkuok sūrį.
Pomidorų, bazilikų ir alyvuogių įdarui supjaustyk vyšninius pomidorus ir alyvuoges ketvirčiais, susmulkink česnako skilteles, sumaišyk su smulkintais bazilikais, šlakeliu alyvuogių aliejaus, žiupsneliu druskos ir šviežiai maltais juodaisiais pipirais.
Įkaitink orkaitę iki 220 laipsnių.
Kepimo skardą pabarstyk miltais. Tešlą padalink į 10 dalių. Kiekvieną dalį šiek tiek paminkyk, tuomet delnais spausk prie miltais truputėlį pabarstyto stalo, kol gausi plokščią, apvalų, nestorą blynelį (kepdama pica dar truputį pakils). Jei patogiau, naudok kočėlą :)
Kiekvieną picos pagrindą patepk alyvuogių aliejumi, pabarstyk tarkuota mozzarella (šiek tiek jos pasilik) ir šviežiai maltais juodaisiais pipirais. Paskirstyk įdarą – paruošk penkias vienos, penkias kitos rūšies pizzette. Pomidorų, bazilikų ir alyvuogių pizzette pabarstyk likusia mozzarella.
Prieš šaudamas į orkaitę, dar sykį visas lengvai aplaistyk aliejumi ir pabarstyk pipirais.
Pašauk į orkaitę 10-15 min., arba tol, kol picų krašteliai pagels ir lengvai apskrus.
~~~
Jei mėgsti namuose keptą picą, būtinai išmėgink šias pizzette – minkštutes, traškiais krašteliais… Nuostabias.
N.B. Jei tik turi galimybę, naudok tik šviežias žoleles, skonis – nepakartojamas.
Iš nurodyto kiekio tešlos pagaminsi 10 mažesnių pizzette, 5 didesnes arba dvi 30 cm skersmens picas.
Skanaus!
Šaltinis: Sophie Braimbridge, Jo Glynn. The food of Italy, p. 175.
Anksčiau: Pica su lavašo duona
Žinojau, kad patiks :) Mane pačią nustebino tas pagrindo minkštumas ir traškumas drauge, pats tobuliausias receptas, kokį teko bandyt. Greičiausiai proporcijos tobulai sudėliotos, plius nepasenusios mielės, plius netingėjimas minkyt ir kiti faktoriai :)
Ateinu padėkoti už receptą. Kepėm didelę picą ir įdarą dariau savaip, bet picos padas… o dievai! Dar nebuvom ragavę tokio traškaus, skanaus, lengvo! Ir svarbiausia, nesuprantu, kur čia paslaptis, proporcijose?
Sima, :)) Svajokle tu. Atvažiuok į svečius, bet tik pavasarį, sako, čia labai gražu (papasakosiu pati, nes kol kas tuo netikiu :))
Tai lyg svajonių turgus… kaip norėčiau po tokį pasivaikščioti ir, žinoma, apsipirkti…užsisvajojau…ir nirau su kiekvienu aprašymo žodžiu į tą svajonę vis gilyn ir gilyn….o dar puikios nuotraukos..tiesiog mmm
Insolente, šypt :) Smagu, kad užsuki :)
Asta, aš visad sakau, kad gaila iš čia kraustytis vien dėl turgaus būtų :) Ir dar dėl kelių parduotuvėlių, kuriose žvejoju kulinarijos ir šiaip knygas bei indus už centukus, bet apie tai – kuriam nors kitam įraše :)
Asta (antroji :), ačiū :) Pavyks ir tau, jei norėsi tobulėt, ir visai čia nereikalingos prabangios kameros, sakau tau :)
Marija, dėkui :) Bandykit ir papasakokit, ar patiko :)
Beje, smagu, kad ir pačios blogas juda į priekį ;)
Ineta, šypt :) Ačius.
Kvepia Italija :) mm..
Užsukus pas tave pasijaučiau lyg būtų vasara:)))) Į realybę sugrįžau tik pažvelgus pro langą:)) Skanu ir šilta čia:)
Puikus receptas, visiskai nebanalus ir ne toks buitiskas (kaip buna: daktariska desra, fermentinis suris ir tomatas….) . O nuotraukos labai grazios, taip ir noris atsikasti ju(kur jau atsikast, visas suvalgyti ir garsiai prasyti DAR). Mano namuose tikrai bus pizzette vakaras, busim italais..
P.S. Skaitant iraso pradzia pagalvojau, kad esate is Kauno, na Misko gatve ir turgelis, bet priejus ta vieta, kur kalbama apie darzoviu kainas teko nustebti.. Lietuvoje tokiu nerealiu dalyku gyvenime nesu macius.. Baltas pavydas jums!!!
kaip gražu! fantastiškos nuotraukos, man tik belieka pasimokyti :)
Pizzette mes labai mėgstam ir dažnai valgom per šeimos šventes.
Bet kaip faina gyventi netoli tokio turgaus! Aš savojo turgaus už kampo dar neatradau :( Iki to, kurį žinau, 40 min kelionė traukiniu į vieną pusę, tad pusę dienos reik paaukoti. Todėl retai ir prisiruošiu.
Įtaigiai. Beveik užuodžiau krapus ir tikrai tikrai mačiau, kaip vėjas nuplėšė pora alyvmedžio lapų.
Aha, šilčiau.
Jurgita, gėris tu.