juodojo šokolado keksiukai su kriaušėmis
Būna dienų, kai prisijaukini miestą. Imi atpažinti kaimynines gatves, prisiminti artimiausią keliuką į pagrindinę turgaus gatvę, atskaitos tašku pasirinkęs tas skaisčiai raudonas duris lyg iš pasakos Miško gatvelėje. Būna dienų, kai nauji namai tampa savais, kai mažutė virtuvėlė ima kvepėti pyragais ar keptais česnakais, ryžių pudingu ar aromatinga sriuba, o po langais zujančioms voverėms išdalini avokadų kauliukus.
Čia gyvenimas juda kitaip. Čia gali dvi valandas praleisti kelionėje į darbą, imus streikuoti metro darbuotojams keturias važiuoti namo, o pasiklydęs antra tiek klaidžioti po miestą. Kartais svetimas miestas gydo. Kartais veda į neviltį. Priverčia pažvelgti į akis vidiniams demonams ir nugalėti baimes. Atsiverti. Atsimerkti. (Ne)bijoti. Įkvėpti. Susigūžti. Išsitiesti. Kalbėti. Tylėti. Šypsotis. Daug. Nes čia žmonės šypsosi. Pasitaiko sapnuoti svetima kalba. Atskleisti jausmus svetima kalba. Pasitaiko užsimiršti. Ir atverti duris. Nuotykiui. Nes toks šios kelionės vardas.
~~~
~ keksiukai su kriaušėmis ir juoduoju šokoladu ~
12 keksiukų:
100 g juodojo šokolado
100 g nesūraus sviesto
3/4 stiklinės* cukraus
200 g natūralaus kreminio sūrio (Philadelphia, Turek)
200 g miltų
1 1/2 šaukštelio kepimo miltelių
šaukštelis cinamono
2-3 nedidelės prinokusios kriaušės
Įkaitink orkaitę iki 190 laipsnių.
Puode užvirk vandenį, ant jo uždėk metalinį dubenėlį (jo dugnas neturi siekti vandens!), sudėk gabalėliais sulaužytą šokoladą ir kubeliais supjaustytą sviestą ir maišydamas ištirpink. Dubenėlį nukelk nuo puodo.
Cukrų ir kreminį sūrį sumaišyk mediniu šaukštu arba plaktuvu, įmušk kiaušinius ir įmaišyk tirpintą šokoladą. Sumaišyk iki vientisos masės.
Suberk ir įmaišyk likusius ingredientus, sudėk kubeliais supjaustytas nuluptas kriaušes.
Į keksiukų formeles sudėk popierinius įdėkliukus, supilk tešlą.
Kepk 20-30 min. arba tol, kol, įbedęs medinį pagaliuką, jį ištrauksi neaplipusį tešla.
Prieš valgydamas leisk atvėsti.
P.S. Kepdami keksiukai gali suskilinėti ir susiraukšlėti – nieko baisaus :) Vietoj kriaušių tinka ir obuoliai. Įtariu, skanu būtų su persikais.
* mano stiklinė – 250 ml.
Skanaus!
~~~
~ Recipe in English ~
~ pear and chocolate muffins ~
makes 12
100 g dark chocolate, broken into pieces
100 g unsalted butter
3/4 cup sugar
200 g cream cheese
2 eggs
200 g plain flour
1 1/2 teaspoon baking powder
1 teaspoon ground cinnamon
2-3 small ripe pears, peeled, cored and diced
12-hole muffin tin, lined with paper cases
Preheat the oven to 190 C.
Put the chocolate and butter in a heatproof bowl and set it over a large saucepan of simmering water - do not let the bottom of the bowl touch the water. Stir gently as it melts. Set aside until needed.
Combine the sugar and cream cheese in a mixing bowl. Beat with a hand-held electric whisk until well blended. Add the eggs and chocolatemixture until blended.
Combine all the dry ingredients in a bowl and mix well. Tip into the chocolate mixture and mix until blended.
Fold in the pears. Spoon the mixture into the paper cases.
Bake until a skewer inserted in the centre of a muffin comes out clean. It should take about 20-30 minutes. Let the muffins cool before serving.
Enjoy!
Šaltinis: Food and travel, October 2009.
Laura, tikiu :) Ir muffinų jau ragavau. Didžiuliųų, su toffee gabaliūkščiais :) Skanūs, labai.
O žinai, kas man gražiausia tavo komentare? Ogi tas mini pasakojimas apie močiutes. Skaičiau skaičiau, skaičiau skaičiau… Papasakok dar ką nors, ką? Padvelkė tokiu jaukumu…
ooo, tai tikrasis gėris tavęs dar tik laukia, kaip suprantu – rytoj eilė sūrio pyragui? :)))))))) jis irgi TOBULAS. patikėk :)
O žinai, kas gražiausia? Tai tos močiutės, kurios į tas jaukias skanumynų kavinukes/parduotuvėles ateina prieš save stumdomos tą aparatą, palengvinantį vaikščiojimą (nežinau, kaip jis vadinasi), nusiperka kokį pyragaitį ir su drauge jį pasigardžiuodamos ir besišnekėdamos valgo, užsigerdamos arbatėle arba kava. Greičiausiai arbatėlę. Su pienu.. Pasaka, nu. Ir aš taip norėčiau, kai pasensiu.
Pagal originalų pavadinimą – aha, muffin’ai :) O realiai neturiu supratimo, nes iki šiol jų (pirktinių) neragavau, žinok :)) Beveik kasdien (kasdien!! aaa) pabandyt perku po naują pyragą, prieš porą dienų su juodaisiais serbentais, šiandien va su rabarbarais, dar laukia sūrio pyragai, biskvitiniai uogieniniai, eklerai ir t.t., iki keksiukų (ok, muffin’ų) dar neprisikasiau :) Šiaip tai faktas – su skanėstais padėtis čia žymiai geresnė. Ir storėt palankesnė, haha :))
omg, ar čia tie TIKRIEJI muffinai? iš išvaizdos liežuvis neapsiverčia ir ranka nekyla vadinti juos keksiukais. Juk čia JIE, taip? Taip? :)))
Aš stengsiuos, labai :)
Oi. Labai nenorėčiau tų atostogų, tikrai gera čia užsukti ir rasti kažką naujo – gražaus ir džiuginančio visuomet. Labai pasiilgčiau. Bet jei kitaip neišeis… turėsi pažadėti grįžti kuo greičiau :)
Ačiū už keksiuką :)
O man visad smagu sulaukt tavęs čia, ačiū, kad užsuki :)
Man įžanga irgi patiko… tokia tikra…
Ir viskas taip artima…
O ir keksiukai tokie… man taip smagu čia užsukti:) šypt :)
Viską galima :) Tik kartais užknisa, nuvargina, norisi nuleisti rankas ir pasislėpt.
Yra dar kitų dalykų: svetimi namai neturi to, ką turi savi :) To, kas padeda gyvuot blogui. To, ką susikūriau ten, neturiu čia. Ir bijau, kad kurį laiką gali tekti išleisti blogą atostogų. Ilgų, trumpų, nežinau. Galbūt ne visam laikui, bet tokių minčių yra, nes sąlygų kol kas… Deja.
Čiupk keksiuką :)
Įžanga sugriebė už širdies. Nes aš puikiai žinau, kad po metų, ne, dar greičiau, tikriausiai ir aš būsiu „išmesta” į svetimą miestą, kur viskas taip labai ne mano. Ir jau dabar bijau tų visų baimių, kurios manęs laukia. Bet, tikiu, kad viską galima nugalėti ir prisijaukinti, todėl taip ir bus – taip visada ir visiems būna, ar ne? :)
Man patinka lėkštė :) Keksiukų negirsiu, bet tu gi žinai, kad norėčiau :)))